Kinija ketina pakeisti tarptautinių mokėjimų valdymo būdą, integruodama „blockchain“ technologiją į savo finansinių operacijų esmę.
Šis novatoriškas požiūris nėra tik trumpalaikė antraštė; tai kruopščiai suprojektuotas ateities planas, kai finansiniai mainai kirto sienas su precedento neturinčiu efektyvumu ir saugumu.
Kinija naudoja blokų grandinę tvirtiems tarpvalstybiniams sandoriams
Šiuo metu, kai skaitmeninė transformacija yra inovacijų etalonas, Kinija nustojo savo kelią, sukurdama specialią blokų grandinės sistemą, vadinamą Valiutų tiltu.
Tai ne tik bandomasis šuolis į „blockchain“ ažiotažą; tai sąmoningas žingsnis atominių mokėjimų ir sinchroninių tarptautinių mokėjimų bei užsienio valiutų atsiskaitymų link.
„Currency Bridge“ platforma yra inžinerijos stebuklas, sukurtas valdyti piniginę ir užtikrinti patikimą privatumo apsaugą, užtikrinant, kad niekada nebūtų pažeistas vartotojo konfidencialumas.
Skaitmeninio suvereniteto dizainas
Valiutų tilto techninės galios kyla iš Pinigų tilto blokų grandinės (mBL), specialiai sukurtos atsižvelgiant į tarpvalstybinių finansinių operacijų niuansus ir reikalavimus.
Šis fondas suteikia patikimą stuburą, palaikantį tuo pačiu metu vykdomus atsiskaitymus užsienio valiuta ir atominius mokėjimus.
Bendradarbiaujant Kinijos liaudies banko Skaitmeninės valiutos tyrimų institutui, projektas pasirodė šviesą 2021 m. vasario mėn.
Šioje daugianacionalinėje iniciatyvoje dalyvavo Honkongo pinigų institucija, Tailando bankas ir Jungtinių Arabų Emyratų centrinis bankas.
Globojami Tarptautinių atsiskaitymų banko (Honkongo) inovacijų centro, jie tiria centrinio banko skaitmeninių valiutų pritaikymą tarptautiniams mokėjimams.
Projekto pirmasis tarptautinių sandorių bandomasis projektas, pradėjęs kurti naują skaitmeninę sieną, buvo nepaprastai sėkmingas.
2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. 20 komercinių bankų keturiose šalyse atliko daugiau nei 164 operacijas, kurių atsiskaitymų skaičius viršijo 150 mln. juanių.
Pažymėtina, kad skaitmeninės RMB operacijos sudarė didelę šių operacijų dalį, parodydamos didėjantį Kinijos skaitmeninės valiutos pėdsaką pasaulyje.
Valiutų tilto veiklos tobulumo pagrindas yra „Great Sage Consensus“ – bizantiškas gedimams atsparus algoritmas.
Šis konsensuso mechanizmas yra raktas į greitą mazgo susitarimą, pagerinant protokolo našumą ir padidinant efektyvumą į naujas aukštumas.
Tai esminis architektūros komponentas, kurio negalima pervertinti – tai klijai, laikantys ambicingą projektą.
Privatumas skaitmeninėje erdvėje
Privatumo architektūra yra dar vienas kertinis Valiutų tilto akmuo, o platformoje naudojami pažangiausi mechanizmai, skirti apsaugoti operacijų duomenis. Kiekvienas tinklo dalyvis valdo savo mazgą, saugiai talpindamas neskelbtiną informaciją.
Šie mazgai yra blokų grandinės tvirtovės, veikiančios kartu, tačiau išlaikančios duomenų šventumą per kruopščiai sukurtą privatumo valdymo sistemą.
Pavyzdžiui, kai sandoris vyksta tarp bankų skirtingose jurisdikcijose, pvz., Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Honkongo specialiajame administraciniame regione, išsami operacijos informacija pasiekiama tik tiesiogiai dalyvaujantiems subjektams.
Kiti dalyviai, įskaitant Kinijos liaudies banko Skaitmeninės valiutos tyrimų institutą ir Tailando banką, yra nežinomi dėl neskelbtinos operacijų informacijos.
Kinijai drąsiai žengiant į „blockchain“ tarptautinių mokėjimų areną, ji demonstruoja finansinio judrumo ir saugumo modelį.
Valiutų tiltas nėra tik platforma; tai pareiškimas – Kinijos įsipareigojimo apibrėžti skaitmeninių valiutų operacijų ateitį įrodymas. Kol pasaulis stebi, Kinija ne tik kerta tiltą; tai jį stato.
Šaltinis: https://www.cryptopolitan.com/china-blockchain-for-cross-border-payments/