5 mitai apie empatiją, kurių reikia vengti

Empatija populiarėja, tiesiogine prasme milijonai žmonių apie tai skaito, kalba, skelbia apie tai ir, svarbiausia, siekia parodyti daugiau empatijos.

Ar empatija svarbesnė nei buvo praeityje? Galbūt. Arba gali būti, kad žmonės labiau prisitaiko prie to, ką išgyvena kiti. Vienas iš galingiausių būdų susieti žmones yra kartu išgyventi sunkius laikus. Pastarųjų poros metų skausmai ir iššūkiai buvo dalijami įvairiais būdais. Daugelis žmonių pranešė, kad jų empatijos gebėjimas išaugo dėl savo patirties ir kitų skausmo pripažinimo. Be abejo, empatija tapo tuo, apie ką žmonės mieliau kalba – remiantis pranešimais apie fizinės ir psichinės sveikatos problemas arba didesniu žmonių ir organizacijų dėmesiu gerovei.

Kad ir kokia būtų priežastis, empatija auga, ir tai yra geras dalykas socialinėms sistemoms ir kolektyvinei gerovei. Tačiau jai augant, atsiranda klaidingų kalbų apie empatiją. Štai kas yra empatija ne– empatijos mitų, kurių reikia vengti, kad nesugadintumėte visų savo pastangų būti empatiškesni.

1 – empatija nėra švelni

Empatija nėra švelnus malonumas turėti, o reikšmingas indėlis į visų rūšių teigiamus rezultatus žmonėms, verslui ir organizacijoms. Tyrimai parodė, kad empatija skatina psichinę sveikatą, inovacijas, įsitraukimą, išlaikymą, įtrauktį, visavertį darbą ir bendradarbiavimą. Nors anksčiau žmonės galėjo manyti, kad empatija yra nereikšminga arba nekritiška verslui, tvirti duomenys rodo, kad tai yra praktika, pagrįsta įrodymais.

2 – empatija nėra atskaitomybės trūkumas

Nors jie yra įsipareigoję empatijai, kai kurie vadovai nerimauja, kad dėl didesnės empatijos komandos ir organizacijos nebus atsakingos. Jie stebisi: jei lyderiai yra švelnūs ar supratingi su darbuotojais, ar tai nenueis per toli, o tai nesukels rezultatų, o tai trukdys įmonės rezultatams. Tačiau empatija ir atskaitomybė nėra priešingybės. Tiesą sakant, jie dažnai atsiranda kartu. Kai lyderiai demonstruoja empatiją, darbuotojai yra labiau įsitraukę, o tai susiję su įnašu savo nuožiūra ir geresniais rezultatais.

Be to, žmonės nori būti atsakingi. Kai vadovai nustato aiškius lūkesčius ir tikisi, kad darbuotojai atliks puikų darbą, tai siunčia žinią, kad darbuotojas yra vertinamas. Žmonės turi reikalo instinktą ir trokšta prisidėti savo talentais ir įgūdžiais. Atsakomybė nėra neigiamas dalykas, tai teigiamas būdas, kuriuo lyderiai ir komandos bendrauja, jie vertina visus darbuotojo pasiūlymus grupei ir organizacijai. Puikūs vadovai supranta, ką darbuotojai daro išskirtinai gerai, ir sudaro sąlygas jiems atsiduoti geriausiai, kad galėtų prisidėti prie organizacijos rezultatų. Empatija ir atsakingumas eina kartu.

3 – empatija skirta ne tik lyderiams

Nors empatija yra esminis lyderių įgūdis, tai nėra vieninteliai įgūdžiai, kurių reikalauja lyderiai. Be to, tai ne tik lyderių įgūdis. Tiesą sakant, empatija yra stipriausia tada, kai ji plačiai paplitusi organizacijoje – ją demonstruoja visų lygių žmonės, visuose skyriuose ir visose komandose.

Kai žmonės jaučia, kad kiti juos supranta, gerbia ir rūpinasi jų konkrečiomis situacijomis, tai prisideda prie empatijos kultūros. Siekite kurti kultūras, kuriose vertinami įvairūs požiūriai ir žmonės vertina vienas kitą, kur žmonės gali klysti, kartu mokytis ir kartu pasisekti. Tai bus organizacijos, kuriose žmonės nori būti ir kurių jie nenorės palikti.

4 – empatija nedaro prielaidų

Viena empatijos spąstų yra prielaidų darymas arba šališkumo išplėtimas. Nors labai svarbu įsivaizduoti, ką žmonės galvoja (kognityvinė empatija) ar jaučia (emocinė empatija), auksinis konstruktyvių santykių standartas yra užduoti klausimus ir iš tikrųjų klausytis, ką žmonės išgyvena.

Nedarykite klaidos pernelyg apibendrindami (žinote, ką išgyvena jūsų sesuo, kuri yra vieniša mama, todėl manote, kad žinote, su kuo susiduria visos vienišos mamos). Taip pat venkite klaidos daryti prielaidas remdamiesi savo patirtimi (jūs išgyvenote kažką ir tikite, kad visi kiti tai išgyvena turi tas pačias problemas, kaip ir jūs).

Nors ankstesnių žinių pritaikymas ir įsivaizdavimas kitų vietoje yra puikus atspirties taškas empatijai, jums bus geriausia liautis daryti prielaidas ar pernelyg apibendrinti. Užduokite klausimus, kad iš tikrųjų suprastumėte aplinkinius.

5 – empatija nėra pasyvi

Tikra empatija nėra pasyvi, nes supratę kažkieno iššūkius būsite priversti imtis kokių nors veiksmų. Kai kurios teorijos teigia, kad užuojauta yra aktyvi empatijos forma, ir galbūt šis skirtumas yra naudingas, tačiau tai nėra kritiška. Vartokite terminus, kurie jums reiškia daugiausiai, bet taip pat žinokite, kad iš esmės, kai įsijausite, norėsite susisiekti su žmonėmis, pasiūlyti pagalbą arba imtis veiksmų savo bendruomenėje, kad paveiktumėte sąlygas, kurios palaiko žmonių gerovę.

Kai kurie žmonės nerimauja, kad jie turi turėti aukštąjį socialinio darbo laipsnį, kad galėtų užduoti tinkamus klausimus arba pateikti reikiamą informaciją, tačiau taip nėra. Leiskite žmonėms suprasti, kad jums rūpi, buvimas šalia ir sujungimas su ekspertų ištekliais gali būti veiksmingi būdai užjausti ir palaikyti, kuriems nereikia plataus išsilavinimo ar gilių žinių – tai tik svarbūs būdai išreikšti žmogiškumą ir rūpestingumą. Galite klysti arba kreiptis į ką nors ne taip, kaip tobulai, tačiau parodyti, kad rūpinatės, yra puikus pirmas žingsnis.

Trumpai tariant

Galų gale, empatija yra teisingas dalykas aplinkiniams žmonėms. Ironiška, bet empatija taip pat naudinga jums. Kai jaučiate, kad esate svarbūs kažkam kitam, kai jaučiate ryšį su kitais ir prisidedate prie savo bendruomenės narių, tai taip pat prisideda prie jūsų laimės.

Taigi būkite empatiški, nes tai naudinga žmonėms arba verslui. Tačiau taip pat priimkite postūmį, kurį gausite patys, nes jums bus priminta, kad esate svarbi susijusios bendruomenės dalis. Kai demonstruosite empatiją kitiems, savo ruožtu galėsite įvertinti, kai kas nors kitas jums pasiūlys tą patį.