JT Žmogaus teisių taryboje užblokuotos diskusijos dėl padėties Sindziange

6 m. spalio 2022 d. JT Žmogaus teisių taryba, kurią sudaro 47 valstybės narės, atmetė sprendimo projektą, skirtą diskusijoms dėl padėties Sindziange, Kinijoje. Nepavykusį sprendimo projektą palaikė 17 valstybių, o priešinosi 19. Vienuolika valstybių susilaikė. Nepavykęs sprendimo projektas parengtas praėjus kelioms savaitėms po to, kai Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras ją paskelbė pranešti dėl žmogaus teisių padėties Sindziange (Kinija) ir padarė išvadą, kad Sindziange buvo įvykdyti „rimti žmogaus teisių pažeidimai“ prieš uigūrų ir kitas daugiausia musulmonų bendruomenes. Ataskaitoje priduriama, kad žiaurumai gali prilygti tarptautiniams nusikaltimams, ypač nusikaltimams žmoniškumui.

Sprendimo projektą pateikė JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Norvegija, Švedija, Suomija, Islandija, Danija, Australija ir Lietuva. Pristatydama sprendimo projektą, Ambasadorė Michèle Taylor pareiškė, kad „prieš kiek daugiau nei mėnesį Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras paskelbė žmogaus teisių padėties Sindziange įvertinimą. Šio nepriklausomo vertinimo įrodymai buvo surinkti per trejų metų laikotarpį. Ji labai rėmėsi pačios Kinijos įrašais. Tai patvirtina keletą specialių procedūrų, nepriklausomos žiniasklaidos, akademinių tyrinėtojų ir, svarbiausia, pačių uigūrų keliamų rūpesčių. Ambasadorius Taylor pabrėžė būtinybę surengti diskusijas dėl ataskaitos ir padėties Sindziange. Šiai pozicijai pritarė ir dar šešiolika šalių.

Tačiau Kinija ir kelios kitos valstybės griežtai prieštaravo. Kinijos ambasadorius Chen Xu be kita ko, atsakė, kad „sprendimo projektas yra ne pro žmogaus teises, o skirtas politinei manipuliacijai. Su Sindziangu susiję klausimai jokiu būdu nėra žmogaus teisių klausimai. Jie yra apie kovą su terorizmu, deradikalizaciją ir antiseparatizmą. (...) JAV ir kai kurios kitos šalys išgalvojo ir paskleidė daugybę melo ir gandų, siekdamos sutepti Kiniją, pakenkti Sindziango stabilumui ir sulaikyti Kinijos vystymąsi. Tai tipiškas politinės manipuliacijos ir didžiausio visų Sindziango etninių grupių žmogaus teisių pažeidimo pavyzdys. Tarp tų valstybių, kurios palaikė Kinijos poziciją, buvo Eritrėja, Pakistanas, Sudanas ir Kamerūnas. Tarp susilaikiusiųjų buvo Brazilija, Gambija, Indija ir Ukraina.

Mažai tikėtina, kad pokalbis šiuo klausimu čia sustos. Iš tikrųjų, JK ambasadorius Simonas Manley patikino, kad „šiandieninis balsavimas nusiuntė Kinijai aiškią žinią: nemaža dalis šalių nebus nutildomos, kai kalbama apie šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus – nesvarbu, kur ir kas juos padarys. Mes ir toliau dirbsime su savo partneriais, siekdami, kad Kinijos valdžios institucijos atsiskaitytų ir atkreiptume dėmesį į Kinijos žmogaus teisių pažeidimus. Kas planuojama šiame etape, neaišku. Tačiau šis klausimas galėtų būti toliau nagrinėjamas JT Generalinėje Asamblėjoje, kur šį klausimą galėtų svarstyti ir nuspręsti 193 valstybės narės.

Jungtinės Tautos nebegali ignoruoti žiaurumo Sindziange įrodymų, ir tik tada, kai Jungtinės Tautos nepraranda savo patikimumo žmogaus teisių srityje. Kitos savaitės parodys, ar yra vilties užtikrinti pokyčius uigūrams ir kitoms tiurkų mažumoms Sindziange. Tačiau šiandien buvo tamsi diena žiaurumo aukoms ir išgyvenusiems žmonėms bei Jungtinių Tautų patikimumui.