Naujas suskystintų gamtinių dujų projektas prie vakarinės Afrikos pakrantės gali būti baigtas tik 80 proc., tačiau naujo energijos tiekėjo perspektyva jau sulaukė Lenkijos ir Vokietijos vadovų vizitų.
Tikimasi, kad pradiniame telkinyje netoli Senegalo ir Mauritanijos pakrančių bus apie 15 trilijonų kubinių pėdų (425 mlrd. kubinių metrų) dujų, penkis kartus daugiau nei nuo dujų priklausoma Vokietija naudojo visus 2019 m. Tačiau tikimasi, kad gamyba prasidės tik kitų metų pabaigoje.
Tai nepadės išspręsti Europos energetikos krizės, kurią sukėlė Rusijos karas Ukrainoje. Vis dėlto Gordonas Birrellas, projekto bendro vystytojo BP vadovas, sako, kad plėtra „negali būti savalaikė“, nes Europa siekia sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų, gamindama gamyklas, gamindama elektrą ir šildydama namus.
„Dabartiniai pasaulio įvykiai rodo gyvybiškai svarbų vaidmenį, kurį (suskystosios dujos) gali atlikti stiprinant tautų ir regionų energetinį saugumą“, – sakė jis praėjusį mėnesį Vakarų Afrikoje vykusiame energetikos pramonės susitikime.
Nors Afrikos gamtinių dujų atsargos yra didžiulės, o Šiaurės Afrikos šalys, pvz., Alžyras, jau turi su Europa susietus vamzdynus, infrastruktūros trūkumas ir saugumo iššūkiai jau seniai trukdė gamintojams kitose žemyno dalyse didinti eksportą. Jau įsitvirtinę Afrikos gamintojai nutraukia sandorius arba mažina energijos suvartojimą, kad turėtų daugiau parduoti, kad padidintų savo finansus, tačiau kai kurie lyderiai perspėja, kad šimtams milijonų afrikiečių trūksta elektros, o tiekimo reikia namuose.
Nigerija turi didžiausius Afrikos gamtinių dujų išteklius, sakė naftos ministro atstovas Horatius Egua, nors ji sudaro tik 14% Europos Sąjungos suskystintų gamtinių dujų arba SGD importo laivais. Projektams gresia energijos vagystės ir didelės išlaidos. Kitos perspektyvios šalys, tokios kaip Mozambikas, atrado dideles dujų atsargas tik tam, kad pamatytų projektus, kuriuos atidėjo islamo kovotojų smurtas.
Europa stengėsi užsitikrinti alternatyvius šaltinius, nes Maskva sumažino gamtinių dujų srautus į ES šalis, todėl sparčiai auga energijos kainos ir auga nuosmukio lūkesčiai. 27 ES valstybes nares, kurios energetikos ministrai šią savaitę susitinka aptarti dujų kainų viršutinės ribos, ruošiasi visiškam Rusijos nutraukimui, tačiau vis tiek sugebėjo užpildyti dujų atsargas iki 90 proc.
Europos lyderiai plūdo į tokias šalis kaip Norvegija, Kataras, Azerbaidžanas ir ypač Šiaurės Afrikoje, kur Alžyras turi dujotiekį į Italiją, o kitas – į Ispaniją.
Italija liepą pasirašė 4 milijardų dolerių vertės dujų sutartį su Alžyru, praėjus mėnesiui po to, kai Egiptas susitarė su Europos Sąjunga ir Izraeliu dėl SGD pardavimų didinimo. Angola taip pat pasirašė dujų sutartį su Italija.
Ankstesnis susitarimas leido didžiausiai Italijos energetikos bendrovei šią savaitę pradėti gavybą dviejuose Alžyro dujų telkiniuose, tačiau nebuvo aišku, kada srautai prasidės nuo liepos mėnesio sandorio, nes jam trūko specifikos, sakė analitikai.
Afrikos lyderiai, tokie kaip Senegalo prezidentas Macky Sallas, nori, kad jų šalys gautų pinigų iš šių projektų, net jei jos atgrasomos nuo iškastinio kuro. Jie taip pat nenori viso to eksportuoti – maždaug 600 milijonų afrikiečių neturi prieigos prie elektros.
„Teisėta, teisinga ir teisinga, kad Afrika, mažiausiai teršiantis ir labiausiai industrializacijos procese atsiliekantis žemynas, turėtų išnaudoti turimus išteklius, kad aprūpintų pagrindinę energiją, pagerintų savo ekonomikos konkurencingumą ir užtikrintų visuotinę prieigą prie elektros“, – sakė Sall. praėjusį mėnesį JT Generalinėje Asamblėjoje sakė.
Alžyras yra pagrindinis tiekėjas – jis ir Egiptas sudarė 60 % gamtinių dujų gavybos Afrikoje 2020 m., tačiau šiuo metu jis negali kompensuoti Rusijos dujų Europai, sakė ekonomikos profesorius ir energetikos specialistas Mahfoudas Kaoubi. Alžyro universitetas.
„Rusijos metinė gamyba siekia 270 milijardų kubinių metrų – tai milžiniška“, – sakė Kaoubi. „Alžyras užima 120 milijardų kubinių metrų, iš kurių 70.50 % skirta vartoti vidaus rinkoje.
Remiantis „S&P Global Commodity Insights“ Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos dujų analitiko Tomo Purdie, prognozuojama, kad šiais metais Alžyras eksportuos 31.8 mlrd. kubinių metrų.
„Pagrindinis rūpestis šiuo atveju yra susijęs su galimo padidinti gamybos lygiu ir galimu poveikiu vidaus paklausai“, atsižvelgiant į tai, kiek dujų Alžyras naudoja namuose, sakė Purdie.
Pinigų stokojantis Egiptas taip pat siekia eksportuoti į Europą daugiau gamtinių dujų, netgi reguliuoti oro kondicionavimą prekybos centruose ir šviesas gatvėse, kad taupytų energiją, o vietoj to jas parduoti.
Ministras pirmininkas Mostafa Madbouly sako, kad Egiptas tikisi įnešti papildomų 450 milijonų JAV dolerių per mėnesį užsienio valiuta, nukreipdamas 15% savo vidaus dujų suvartojimo eksportui, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Daugiau nei 60 % Egipte suvartojamų gamtinių dujų vis dar sunaudoja elektrinės, kad šalis veiktų. Didžioji dalis SGD patenka į Azijos rinkas.
Pagal naują trijų šalių susitarimą Izraelis siųs daugiau dujų į Europą per Egiptą, kuris turi įrenginius jas suskystinti eksportui jūra. ES teigia, kad tai padės abiem šalims padidinti dujų gavybą ir žvalgybą.
Nigerijoje ambicingi planai dar nedavė rezultatų, nepaisant ilgų planavimo metų. Praėjusiais metais šalis eksportavo mažiau nei 1% savo didžiulių gamtinių dujų atsargų.
Siūlomas 4,400 2,734 kilometrų ilgio (2009 13 mylių ilgio) dujotiekis, kuriuo Nigerijos dujos nuvestų į Alžyrą per Nigerį, buvo sustabdytas nuo XNUMX m., daugiausia dėl to, kad jo kaina yra XNUMX mlrd.
Daugelis baiminasi, kad net ir užbaigus Sacharos dujotiekį iškils pavojus saugumui, pavyzdžiui, Nigerijos naftotiekiams, kuriuos dažnai atakuoja kovotojai ir vandalai.
Tie patys iššūkiai trukdytų padidinti dujų eksportą į Europą, sakė Lagoso naftos ir dujų ekspertas Olufola Wusu.
„Jei pažvelgsite į realijas – problemas, susijusias su žalios naftos vagystėmis – ir kiti pradeda abejoti mūsų galimybėmis tiekti dujas Europai“, – sakė jis.
Wusu ragino siekti SGD, vadindamas tai „pelningiausia“ dujų strategija iki šiol.
Net ir tai nėra be problemų: liepos mėnesį didžiausios šalies gamtinių dujų įmonės Nigeria LNG Limited vadovas pareiškė, kad jos gamykla pagamina tik 68% pajėgumo, daugiausia dėl to, kad jos veiklą ir pajamas slopino naftos vagystės.
Pietuose Mozambikas turėtų tapti pagrindiniu SGD eksportuotoju po to, kai 2010 m. Indijos vandenyno pakrantėje buvo rasta didelių telkinių. Prancūzijos TotalEnergies
TTE,
TTE,
investavo 20 milijardų dolerių ir pradėjo dirbti, kad išgautų dujas, kurios būtų suskystintos gamykloje, kurią statė Palmoje, šiaurinėje Cabo Delgado provincijoje.
Tačiau islamo ekstremistų smurtas praėjusiais metais privertė TotalEnergies neribotam laikui sugriauti projektą. Mozambiko pareigūnai pažadėjo apsaugoti Palmos sritį, kad būtų galima atnaujinti darbus.
Italijos firma Eni
ENI,
2011 m. ir 2014 m. Mozambike aptiktas dujų telkinys Eni įkūrė platformą 50 mylių (80 kilometrų) nuo kranto, toliau nuo smurto Cabo Delgado.
Pasak Eni, tai pirmasis plūduriuojantis SGD įrenginys giliuose vandenyse prie Afrikos, kurio dujų suskystinimo pajėgumas siekia 3.4 mln. tonų per metus.
„Africa Energy“ duomenimis, platforma suskystino savo pirmąsias dujas spalio 2 d., o pirmoji siunta į Europą turėtų iškeliauti spalio viduryje.
Šaltinis: https://www.marketwatch.com/story/african-gas-becomes-a-focus-for-eu-countries-trying-to-replace-russia-supply-01665562625?siteid=yhoof2&yptr=yahoo