Per pastaruosius du dešimtmečius elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ (NASDAQ: AMZN) užfiksavo didelį augimą, sustiprinantį savo pozicijas Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje dėl kelių naujoviškų strategijų. Tačiau besikeičiantis vartotojų elgesys lėmė kitų elektroninės prekybos platformų antplūdį, kurios bando užimti „Amazon“ rinkos dalį.
Šioje eilutėje duomenys pateikti pagal Finboldas rodo, kad „Amazon“ iki šiol 28.12 m. užfiksavo 2022 % internetinio srauto augimo tempą JAV. Pažymėtina, kad augimo tempas atsilieka nuo Alibaba (NYSE: BABA) mažiausiai keturis kartus mažiau, o Kinijoje įsikūrusi internetinės mažmeninės prekybos milžinė užima 98.45 proc. Tarp pasirinktų elektroninės prekybos platformų „Alibaba“ augimo tempas užima trečią vietą, o „Amazon“ užima aštuntą vietą.
Kitur „Shein“ turi didžiausią augimo tempą – 183.45 proc., po to seka „Instacart“ – 174.99 proc. Krogeris (NYSE: KR) užima ketvirtą vietą – 81.92 %, o Nike (NYSE: NKE) yra arčiausiai geriausių penketuko – 54.16 %. Kiti žinomi mažmenininkai yra Etsy (NASDAQ: ETSY), Aliexpress ir Walmart (NYSE: WMT), augimo tempas atitinkamai 26.16%, 13.51% ir 11.65%.
Kodėl „Amazon“ ir „Alibaba“ skiriasi augimo tempu
Verta paminėti, kad nepaisant sulėtėjusio augimo tempo, „Amazon“ vis dar yra pirmaujanti elektroninės prekybos platforma JAV, kuri pastaraisiais metais įtvirtino savo pozicijas. Tačiau, atsižvelgiant į esamą „Amazon“ augimo tempo poziciją, tai neturėtų būti aiškinama, nes Kinijos milžinas valgo savo JAV rinkos dalį. „Amazon“ vis dar turi pranašumą augimo, pelningumo ir vertinimo srityse.
Skirtingas „Amazon“ ir „Alibaba“ augimo tempas iš dalies atspindi skirtingus verslo modelius, kuriuos naudoja dvi bendrovės. Pažymėtina, kad „Amazon“ parduoda prekes tiesiogiai vartotojams, o „Alibaba“ daugiausia veikia kaip nepriklausomų pirkėjų ir pardavėjų rinka. Trumpai tariant, „Alibaba“ verslo modelis yra perkelti produktus, o „Amazon“ uždirba daugiau iš pardavimo.
Bendroje elektroninės prekybos aplinkoje tiek „Amazon“, tiek „Alibaba“ buvo laikomos konkurentėmis pasauliniu mastu. Tačiau JAV abi bendrovės palaiko simbiotinius santykius, kur „Alibaba“ yra svarbus birių prekių, kurias siuntėjai parduoda „Amazon“, šaltinis.
Todėl „Alibaba“ JAV elektroninės prekybos prekybininkai daugiausia dėmesio skyrė nišiniams produktams, tokiems kaip žemės ūkis, maistas, sveikata ir grožis bei elektroninės ir medicinos reikmenys. Tuo pačiu metu „Alibaba“ vis dažniau įgyvendino naujas direktyvas, siekdamas suvilioti Amerikos verslininkus pirkti ir parduoti prekes savo platformoje.
Apskritai, „Alibaba“ JAV įmonė yra platesnės įmonės B2B plėtros, skirtos mažesniems žaidėjams, dalis. Platformos tikslas buvo pridėti 1 milijoną vietinių įmonių.
„Amazon“ stabdo internetinį verslą
Be to, mažas „Amazon“ augimo tempas yra susijęs su įmonės pajamų sustojimu per pastaruosius kelis mėnesius. Internetinis verslas pasikeitė, nors vartotojų paklausa nebuvo paveikta. Tačiau „Alibaba“ pasiekė nuolatinį pajamų augimą, palyginti su „Amazon“.
Iš tiesų, „Amazon“ sumažėjo dėl didelio augimo, kurį paskatino pandemija, dėl kurios buvo įgyvendintos kelios priemonės, siekiant patenkinti augančią paklausą, kartu su pasauliniu tiekimo grandinės sutrikimu, kuris turėjo įtakos bendrovės sąnaudoms ir našumui.
Įmonė pradėjo samdyti ir plėtoti logistiką, tačiau dabar ji susiduria su dar vienu iššūkiu dėl sparčiai didėjančios infliacijos, kuri greičiausiai turės įtakos vartotojų išlaidoms.
„Amazon“ ir „Alibaba“ ateitis
Apskritai, „Alibaba“ augimo tempas JAV yra teigiamas ženklas įmonei, atsižvelgiant į tai, kad jos patronuojanti įmonė susiduria su iššūkiais Kinijoje. Pastaraisiais metais vyriausybė ėmėsi veiksmų, kad sumažintų privataus sektoriaus technologijų įmonių įtaką, o „Alibaba“ tapo auka.
Palyginimui, „Amazon“ nesusiduria su jokia reikšminga politine rizika. Tačiau bendrovei vis dažniau buvo taikomi keli antimonopoliniai reglamentai, tačiau jie nesukėlė didelių investuotojų nerimo.
Kita vertus, „Alibaba“ padėčiai Jungtinėse Valstijose taip pat kyla grėsmė dėl vyraujančio priešiškumo tarp dviejų patronuojančių įmonių šalių.
Padėties svarba neseniai buvo pabrėžta po to, kai JAV valdžios institucijos į sąrašą įtraukė „Alibaba Group“ valdomas elektroninės prekybos svetaines. „Liūdnai pagarsėjusių rinkų“ sąrašas. Sąrašuose taip pat buvo „Tencent Holdings“ valdomų svetainių, kuriose bendrovės buvo apkaltintos dideliu prekių ženklų padirbinėjimu arba autorių teisių piratavimu arba jais palengvinant.
Šaltinis: https://finbold.com/alibaba-vs-amazon-online-traffic-growth-2022/