Fed tyrimas rodo, kad amerikiečiai infliaciją perkelia į kredito kortelę

Amerikiečiai kovoja su infliacija kreipdamiesi į kreditą.

Tačiau jie ne tik kaupia didesnius savo kredito kortelių likučius, nes infliacija ir kylančios palūkanų normos smogia namų ūkių pinigines. Niujorko Federalinio rezervų banko mikroekonominių duomenų centro antradienį paskelbtas tyrimas rodo, kad kredito kortelių likučiai per metus išaugo 13 proc. Tai didžiausias šuolis per 20 metų, nuo 2002 m.

Remiantis ketvirtine namų ūkių skolų ir kredito ataskaita, antrojo ketvirčio pabaigoje kreditinių kortelių skola siekia 890 mlrd. Nors kreditinių kortelių likučiai paprastai didėja antrąjį ketvirtį, 46 mlrd. USD padidėjimas daro antrąjį ketvirtį vienu didžiausių šuolių nuo 1999 m. Paskutinį kartą bendras kredito kortelių likutis buvo toks didelis 2020 m. pirmąjį ketvirtį.

„Amerikiečiai skolinasi daugiau, tačiau didžioji dalis padidėjusio skolinimosi yra siejama su aukštesnėmis kainomis“, – antradienį rašė Niujorko FED tyrėjai. Tyrėjai pažymi, kad padidėjo ne tik likučiai, bet ir naujų kredito kortelių skaičius.

Peržiūrėkite šią interaktyvią diagramą svetainėje Fortune.com

Hipotekos, paskolos automobiliui, mažmeninės prekybos kortelės ir kitos vartojimo paskolos taip pat augo gana sparčiai. Iš viso ne būsto skola per antrąjį ketvirtį išaugo 103 mlrd.

Remiantis Niujorko Fed, bendra amerikiečių namų ūkių skola per antrąjį ketvirtį išaugo 2% iki 16.15 trilijono JAV dolerių. Dėl to likučiai yra maždaug 2 trilijonais USD didesni nei buvo 2019 m. pabaigoje, prieš prasidedant pandemijai.

„Antrasis 2022 m. ketvirtis parodė, kad hipotekos, automobilių paskolų ir kredito kortelių likučiai smarkiai išaugo, iš dalies lėmė augančios kainos“, – antradienį paskelbė Niujorko Fed mikroekonominių duomenų centro administratorė Joelle Scally. „Nors atrodo, kad namų ūkių balansai apskritai yra tvirtoje padėtyje, matome, kad antrinės rizikos ir mažas pajamas gaunančių skolininkų vėlavimas vis didėja, o palūkanų normos artėja prie priešpandeminio lygio.

Nenuostabu, kad amerikiečiai kaupia skolas dėl infliacijos, kuri smogė birželį – 9.1 proc-arba Federalinio rezervo banko palūkanų normų kėlimas. Praėjusią savaitę FED pakilo lyginamoji palūkanų norma dar 0.75 proc. siekdami pažaboti dabartinę didelę infliaciją, tačiau tai taip pat reiškia, kad skolingi asmenys greičiausiai mokės daugiau.

Tie ekonominiai priešiniai vėjai labiau smogia jaunesnius ir mažesnes pajamas gaunančius amerikiečius. Z kartos kredito kortelių likučiai (jaunesnių nei 25 metų amžiaus) per antrąjį ketvirtį išaugo 30 proc. pagal VantageScore duomenis, kuriuos pranešė Reuters. Mažą kreditą turintys asmenys taip pat pastebėjo didelius kredito naudojimo šuolius – likučiai padidėjo 25 % tiems, kurių kredito balai buvo mažesni nei 660 (laikomi „teisingu“ kredito balu ir žemesniu nei vidurkio).

Tačiau kol kas nedaug amerikiečių nevykdo įsipareigojimų dėl didėjančios skolos. Niujorko Fed duomenimis, antrąjį ketvirtį namų ūkių skolų nemokėjimai išaugo tik nežymiai ir išlieka istoriškai žemi.

Tai nenuostabu, atsižvelgiant į gana tvirtą amerikiečių finansinę būklę. Taip, daugelis kovoja su istorine infliacija ir didėjančiomis palūkanų normomis, tačiau vartotojai paprastai nevykdo kredito įsipareigojimų, nes viskas brangsta, sako Richard Ramsden, Goldman Sachs pasaulinio investicijų tyrimo finansų grupės vadovas.

Paprastai didesnės kainos reiškia, kad vartotojai pradeda keisti tai, ką perka, pereidami nuo „gražu turėti“ prekių prie „būtina turėti“ pagrindų, sako Ramsdenas. „Paprastai vartotojai nevykdo įsipareigojimų, kai netenka darbo ir negali įsidarbinti. Akivaizdu, kad šiuo metu darbo rinkos yra labai labai įtemptos“, – sako Ramsdenas.

„Kad pamatytume platesnio masto vartotojų įsipareigojimų nevykdymą, reikia, kad nedarbas padidėtų, o darbo rinka labai susilpnėtų, o tai, aišku, nėra kažkas, ko mes nesitikime, kad bent jau atsitiks dėl šiais metais“, – sako Ramsdenas.

Ši istorija iš pradžių buvo rodoma Fortune.com

Šaltinis: https://finance.yahoo.com/news/americans-putting-inflation-credit-card-150000636.html