Argentina tais pačiais metais laimi retą Auksinį gaublį ir Pasaulio taurę – ir tai ne pirmas kartas

By Džozefas Hamondas

Argentinos sporto žvaigždės ir filmų kūrėjai per trumpą laiką pelnė neįtikėtinus tarptautinius apdovanojimus. Šią savaitę drama „Argentina, 1985“ atsiėmė trokštamą Holivudo Užsienio spaudos asociacijos prizą. Ši kategorija anksčiau buvo žinoma kaip filmas užsienio kalba ir per visą „Auksinių gaublių“ istoriją buvo pakeistas kitais pavadinimais.

Pergalė taip pat gali pakreipti filmą į Oskarą. „Oskaro“ nominacijos bus paskelbtos 24 m. sausio 2023 d.

„Noriu skirti šį apdovanojimą puikiam aktoriui Ricardo Darinui ir visiems, kurie kovojo už demokratiją Argentinoje“, – savo sveikinimo kalboje sakė režisierius Santiago Miteris.

„Argentina, 1985“ daugiausia dėmesio skiria Argentinos prokurorų, vadovaujamų Darino, herakiškoms pastangoms nuteisti šalies karinę chuntą už žmogaus teisių pažeidimus per smurtinį karinio valdymo laikotarpį nuo 1976 iki 1983 m.

Peteris Lanzani (kairėje) ir Ricardo Darín (dešinėje) vaidina prokurorus filme „Argentina, 1985“, bandydami patraukti atsakomybėn už nusikaltimus žmoniškumui atsakingus karinius vadovus. Šiais metais filmas pelnė „Auksinio gaublio“ apdovanojimą. AMAZON STUDIJOS

„Argentinos žmonėms, laimėjus pasaulio čempionatą, tai yra didžiulis džiaugsmas“, – sakė Darinas, aktorius veteranas savo gimtojoje žemėje.

Dar labiau neįtikėtina, kad Argentina šį žygdarbį padarė ir anksčiau.

1986 m. Auksinio gaublio apdovanojimuose Argentinos filmas „Oficiali istorija (La historia oficial)“ pelnė panašią garbę. Vėliau šis filmas laimėjo „Oskarą“ už geriausią užsienio filmą, suteikdamas Argentinai trifektą tarptautinių pagyrimų. „Oficialioji istorija“ nagrinėja žiaurios Argentinos diktatūros pasekmes žmonėms. Argentina tais metais laimėjo ir pasaulio čempionatą.

Tiesą sakant, nors nesusiję subjektai – futbolas ir kinas – kai kuriose šalyse dažnai švenčiami tais pačiais metais.

Kita šalis – Vokietija – pralenkė Argentiną du kartus laimėdama Pasaulio taurę ir Auksinį gaublį per tą patį 365 dienų laikotarpį.

1954 m. „Auksiniais gaubliais“ buvo apdovanoti keturi tarptautiniai filmai, įskaitant Vokietijos Vakarų Vokietijos trilerį „No Way Back“ („Weg Ohne Umkehr“). Tais pačiais metais Vakarų Vokietija laimėjo pirmąjį pasaulio čempionatą. 1974 m. „Auksinių gaublių“ apdovanojimą už geriausią užsienio filmą laimėjo Vokietijos filmas „Keleivis“ apie porą, kurią sužavėjo įtartinas nepažįstamasis. Vėliau tais metais Vokietija pateko į antrąjį pasaulio čempionatą.

2003 m. Vokietija laimėjo „Oskarą“ už geriausią filmą užsienio kalba už „Niekur Afrikoje“ apie vokiečių ir žydų šeimą, pabėgusią nuo nacių į Rytų Afriką. Filmas buvo nominuotas, bet negavo Auksinio gaublio. Tais metais Vokietija laimėjo FIFA moterų pasaulio taurę JAV, 2:1 nugalėjusi Švediją. Prieš metus Vokietija 2002 m. FIFA vyrų pasaulio taurės finalą pralaimėjo Brazilijai 2:0.

Brazilija taip pat skaudėjo širdį: filmas „Centrinė stotis“ 1998 m. laimėjo du „Oskarus“, bet jos vyrų futbolo komanda 3 m. FIFA pasaulio čempionate 0:1998 nusileido Prancūzijai.

Argentina užima 11 vietą pagal bendrą Kino akademijos filmų nominacijų skaičių. Tai viena iš tik 62 šalių, gavusių 133 darbus pateikusių šalių nominaciją.

Pirmasis Argentinos „Auksinis gaublys“ devintajame dešimtmetyje taip pat buvo apdovanotas tuo metu, kai Lotynų Amerikos istorijoje kilo politinių neramumų. „No Way Back“ skirtas aukštesnės klasės porai, kuri sužino, kad jų įvaikinta dukra gali būti vieno iš dingusiųjų, nužudytųjų valdančios karinės diktatūros, vaikas.

Tokiuose filmuose vaizduojama regioninė suirutė turi atgarsių ir šiandien. Neseniai įvykęs buvusio prezidento Bolsinaro šalininkų bandymas perversmą Brazilijoje rodo, kad kai kuriose Pietų Amerikos šalyse demokratijos pagrindai tebėra netvirtūs.