Kinija ir Indija valdo 60% visos aukso papuošalų rinkos pasaulyje

China and India control 60% of all gold jewelry market globally

Auksiniai papuošalai ir toliau patinka skirtingoms kultūroms visame pasaulyje, o geltonasis metalas naudojamas papildomai, pvz. investicija klesti nepalankioje ekonominėje situacijoje taip pat išlieka populiarus. Auksas visame pasaulyje naudojamas įvairiai, kiekvienas iš jų labai skiriasi nuo kitų.

Šioje eilutėje duomenys pateikti pagal Finboldas nurodo, kad Kinija ir Indija 60.53 m. sudarė 2021 % pasaulio aukso papuošalų rinkos pagal parduotas aukso tonas. Visų pirma, pardavusi 675 tonas, Kinija pirmavo su 31.77 % rinkos dalimi, o Indijos vartotojai įsigijo 611 tonų, ty 28.76 %. Pietryčių Azija, kurią sudaro Indonezija, Tailandas, Vietnamas, Singapūras ir Malaizija, bendrai nupirko 64 tonas.

Kiti pagrindiniai juvelyrinių dirbinių aukso vartotojai yra JAV (149 tonos), Europa (68 tonos), Turkija ir JAE kartu (68 tonos). Likusiam pasauliui tenka trečia pagal dydį dalis – 489 tonos arba 23.02 proc.

Kitur aukso paklausos pasiskirstymas pagal sektorius 3 m. trečiąjį ketvirtį rodo, kad juvelyriniai dirbiniai užima aukščiausią vietą – 2022 mln. uncijų, o po to seka investicijos – 67.17 mln. Pramonė užima ketvirtą vietą – 30.56 mln., o elektronika – 30.52 mln. uncijų penktoje vietoje. 

Kodėl Kinija ir Indija pirmauja aukso papuošalų srityje

Kinijos auksinių papuošalų paklausa gali būti siejama su šalies kultūrine praktika. Paklausą daugiausia skatina visuomenė, kuri kaupia daugiau turto, vadovaujama augančios viduriniosios klasės, kuri vadovaujasi požiūriu, kad aukso turėjimas rodo gerą finansinį numatymą ir žada turėti sėkmę.

Naujausia tendencija taip pat pabrėžia, kaip papuošalų vartotojai gavo naudos iš aukso kainų sumažėjimo, Kinijai sušvelnus griežtus uždarymo apribojimus didžiuosiuose miestuose. 

Aukso reikšmę kinų kultūroje demonstruoja tokios praktikos kaip tauriojo metalo dovanojimas jauniems šeimos nariams ypatingomis progomis. Tuo pačiu metu auksiniai papuošalai kinų Naujaisiais metais užima ypatingą vietą. Apskritai aukso paklausą Kinijoje taip pat paspartino draugiška politika, pavyzdžiui, privačios aukso nuosavybės draudimo panaikinimas. 

Be kultūrinės svarbos, Indijos aukso vartotojai metalą laiko vertybių saugykla, turto ir statuso simboliu bei esmine įvairių ritualų dalimi. Skirtingai nei Kinija, Indijos kaimo gyventojai taip pat yra labai artimi auksui dėl aukso perkeliamumo ir galimybės veikti kaip investavimo galimybė. 

Apskritai, nuo 2020 m. liepos mėn. pasaulinėms kainoms mažėjant, šalių vartotojai taip pat kaupia turtą finansinei naudai, tikėdamiesi gauti naudos iš kainų ralio. Be to, paklausa rodo grįžimą į priešpandeminį lygį, kurį padėjo sumažinti kainos. 

Aukso, kaip investicinio produkto, pranašumas 

Dėl unikalių aukso, kaip turto, savybių metalas vis dažniau naudojamas kaip investicinis produktas. Istoriškai auksas buvo laikomas saugiu turtu netikrumo ar ekonomikos suirutės laikais. Šioje eilutėje investuotojai daugiausia dėmesio skyrė metalui, kai infliacija smarkiai auga, o aukso įtraukimas į portfelius taip pat padeda sumažinti nepastovumą ir sumažinti nuostolius atliekant rinkos korekcijas. 

Nors tokios alternatyvos kaip Bitcoin (BTC), auksas vis dar išlaiko pranašumą kaip istoriškai patikima, apčiuopiama ilgalaikė vertės saugykla. Šį aspektą pabrėžia stipresnis aukso veikimas nei akcijos Tačiau agresyvus centrinio banko pinigų politikos griežtinimas iš dalies paveikė kainą. Auksą paprastai palaikė didesnė rizika ir netikrumas. 

Centriniai bankai kaupia auksą diversifikavimui 

Išilgai tos pačios linijos, centrinė bankai kaupia auksą, siekdami turėti stabilų turtą savo atsargose. Tačiau dėl dabartinio ekonominio neapibrėžtumo, dėl kurio susilpnėja pasaulio valiutos, dauguma centrinių bankų vis dažniau renkasi pirkti auksą, institucijoms ketinant diversifikuoti nuo JAV dolerio. Apskritai, nepaisant to, investicijų į auksą paklausa išlieka menka meškų sentimentus rinkoje. 

Pažymėtina, kad auksas gali prarasti savo kultūrinę vertę ateityje, atsižvelgiant į esamus ženklus, brangusis metalas praranda populiarumą, ypač tarp jaunų žmonių, pirmenybė teikiama skaitmeninei tauriojo metalo versijai. Tačiau, esant vyraujančiai pasaulinei infliacijai, mažmeniniai investuotojai greičiausiai ir toliau kaups vertybes, o dėl to kylančios palūkanų normos greičiausiai išryškins kitus produktus, pvz., aukso biržoje prekiaujamus fondus (ETF). 

Šaltinis: https://finbold.com/china-and-india-control-60-of-all-gold-jewelry-market-globally/