Kinijos skolos išmušimas suskamba pavojaus varpais, kai susitinka vadovybė

(Bloomberg) – Kai Kinijos lyderiai kitą savaitę susirinks Pekine į kasmetinį parlamentą, viena didžiausių ekonominių pavojų, su kuria jie turės kovoti, yra augančios provincijų skolos.

Labiausiai skaityta iš „Bloomberg“

Remiantis „Bloomberg“ skaičiavimais, pagrįstais turimais oficialiais duomenimis, dauguma regioninių vyriausybių – mažiausiai 17 iš 31 – susiduria su rimtu finansavimo stygiumi. Tai Finansų ministerijos nustatyta riba, rodanti neproporcingai didelę skolos riziką.

Tiandzinui, provincijos lygio miestui, žinomam dėl uosto ir didžiulio pertekliaus, gresia didžiausia grėsmė – skola beveik tris kartus didesnė už pajamas.

Finansų krizė turi keletą pasekmių ekonomikai. Nors mažai tikėtina, kad kuri nors regioninė valdžia nevykdys įsipareigojimų, didelis skolos lygis gali priversti kai kuriuos mažinti išlaidas ir priversti centrinę vyriausybę išleisti daugiau. Tai taip pat gali paskatinti Kinijos liaudies banką išlaikyti žemas palūkanų normas, kad provincijų grąžinimo našta būtų kontroliuojama.

„Didėjantis skolos lygis reiškia didesnes skolų grąžinimo ir aptarnavimo išlaidas vietos valdžiai ir apriboja jų galimybes fiskalinėms paskatoms, mažėjant kapitalo grąžai“, – sakė Goldman Sachs Group Inc. ekonomistas Lishengas Wangas.

Wangas teigė, kad PBOC šiemet greičiausiai laikys politikos palūkanų normas, iš dalies dėl spartaus vyriausybės skolos augimo, taip pat dėl ​​kitų priežasčių, tokių kaip netikrumas dėl ekonomikos perspektyvų ir vis dar nedidelis infliacijos spaudimas.

Nuo šio sekmadienio susirinks šalies įstatymų leidėjai ir aukščiausi lyderiai, kad patvirtintų pagrindinius ekonominius tikslus 2023 metams, įskaitant naują vietinių obligacijų kvotą, biudžetą ir plačią pinigų politikos poziciją.

Dėl COVID sutrikimų, nekilnojamojo turto nuosmukio ir rekordinių mokesčių lengvatų praėjusiais metais pirmą kartą nuo 2012 m. sumažėjo valstybės pajamos, o išlaidos padidėjo 3%. Fiskalinis deficitas išaugo iki rekordinio lygio, todėl vyriausybė buvo priversta parduoti rekordinį skaičių naujų obligacijų, kad padėtų finansuoti deficitą.

Didžioji dalis pastaraisiais metais pasiskolintos oficialios skolos yra specialių obligacijų, pirmiausia skirtų investicijoms į infrastruktūrą apmokėti, forma. Tai buvo pagrindinė priemonė, kurią vyriausybė naudoja darbo vietoms kurti ir ekonomikai stiprinti, kai susilpnėja kiti augimo veiksniai, pavyzdžiui, eksportas ir vidaus vartojimas.

Obligacijos turėtų būti grąžintos iš projektų gautomis pajamomis. Iš tikrųjų gaunamos pajamos nė vienoje provincijoje nė iš tolo nepatenkina skolos palūkanų mokėjimo, o vietos valdžiai vis sunkiau rasti kvalifikuotų projektų, kurie galėtų panaudoti pinigus.

Neapmokėta vietos valdžios skola praėjusių metų pabaigoje viršijo 35 trilijonus juanių (5 trilijonus USD).

Į šią sumą neįeina nebalansinis skolinimasis per vietos valdžios finansavimo priemones, kurias provincijos naudoja savo išlaidų poreikiams finansuoti. „Guosheng Securities Co.“ analitiko Yang Yewei teigimu, ši „paslėpta“ skola gali būti daugiau nei dvigubai didesnė už oficialius vietinius įsipareigojimus.

Didėjant skolai, didėja ir vietos valdžios institucijų grąžinimo našta. Praėjusiais metais jie grąžino 3.9 trilijono juanių obligacijų pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimų tik už oficialią skolą ir daug daugiau už savo neoficialias paskolas.

Stimulo apribojimai

Aukščiausi Kinijos lyderiai ne kartą pabrėžė fiskalinio tvarumo ir vietos skolos rizikos kontrolės svarbą. Tai reiškia, kad nors šiemet reikia fiskalinių paskatų, kad ekonomika atsigautų, paramos gali būti mažiau nei anksčiau.

„Centrinės vyriausybės kontrolė greičiausiai palaipsniui sugriežtės, kai vietos valdžia priartės prie skolos ribos“, – sakė „S&P Global Ratings“ vyresnioji direktorė Susan Chu. „Finansinė vietos valdžios parama asocijuotoms valstybės valdomoms įmonėms taps vis atrankesnė.

Pekinas svarsto galimybę šiemet nustatyti specialią 3.8 trilijonų juanių obligacijų kvotą, pranešė Bloomberg News, mažesnę nei faktinė emisija 2022 m. Chu teigė, kad daugiau įsiskolinusių regionų gali gauti mažesnę dalį.

Mokesčių lengvatos taip pat gali būti sumažintos, finansų ministrui anksčiau šį mėnesį įspėjus, kad fiskalinių pajamų augimas „nebus per didelis“, nepaisant žemos palyginimo bazės su praėjusiais metais.

Politikos alternatyvos

Vienas iš būdų, kaip užpildyti finansavimo spragą, būtų centrinei valdžiai daugiau skolintis ir padidinti pervedimus regionams, taip sumažinant vietos valdžios poreikį prisiimti papildomų skolų. Ekonomistai jau daugelį metų ragino Kiniją laikytis tokio požiūrio, nes Pekinas gali skolintis pigiau nei vietos valdžios institucijos, o jos balansas yra daug sveikesnis.

Vyriausybė taip pat galėtų paraginti valstybinius bankus, pvz., Kinijos plėtros banką, išleisti daugiau, panašiai kaip 740 mlrd. juanių, kuriuos skolintojai pernai investavo pagal vieną iš savo programų.

Mažesnės palūkanų normos taip pat galėtų sumažinti vietos valdžios finansavimo išlaidas ir padidinti jų perkamąją galią, rašo Kinijos socialinių mokslų akademijos valstybinio ekspertų centro mokslininkas Zhang Bin. Darant prielaidą, kad viso vyriausybės sektoriaus įsipareigojimai yra 82 trilijonai juanių, kiekvienas 1 procentinio punkto sumažinimas palūkanų normoms galėtų sumažinti palūkanų mokėjimus 160 milijardų juanių, rašė jis.

– Padedant Adrianui Leungui ir Jin Wu (Naujienos).

(Atnaujinta informacija apie vietinės skolos investicijų grąžą 9 ir 10 pastraipose ir diagramoje.)

Labiausiai skaitoma iš „Bloomberg Businessweek“

© 2023 Bloomberg LP

Šaltinis: https://finance.yahoo.com/news/china-growing-local-debt-means-210000802.html