Remiantis Kinijos vyriausybės duomenimis, Kinijos integrinių grandynų (IC), įskaitant gaminamus vietinių įmonių ir užsieniui priklausančių gamyklų, gamyba pernai išaugo dvigubai greičiau nei 2020 m.
Remiantis Kinijos nacionalinio statistikos biuro (NBS) pirmadienį paskelbtais duomenimis, Kinija pagamino 359.4 mlrd. IC 2021 m., ty 33.3 proc. daugiau nei per metus. Tai buvo reikšmingas pagreitis nuo 2020 m., kai Kinijos IC produkcija išaugo 16.2 procento iki 261.3 milijardo vienetų.
Nors oficialūs duomenys nepateikė suskirstymo pagal technologijų mazgus – Kinija negali gaminti pažangiausių IC – ar pagal bendroves, jie pabrėžė šalies pastangas padidinti produkciją dėl užsitęsusio lustų trūkumo ir Pekino siekio užtikrinti puslaidininkių savarankiškumą.
Ar turite klausimų apie didžiausias temas ir tendencijas iš viso pasaulio? Gaukite atsakymus naudodamiesi SCMP žiniomis, mūsų nauja kuruojamo turinio platforma su paaiškintojais, DUK, analizėmis ir infografikomis, kurias jums pateikė mūsų apdovanojimus pelniusi komanda.
Gamybos augimas taip pat suteikia naujų įrodymų, kad Pekino pastangos išlaikyti Kinijos integraciją į pasaulines tiekimo grandines atsiperka.
Anksčiau šį mėnesį JAV įsikūrusios puslaidininkių pramonės asociacijos (SIA) paskelbtoje ataskaitoje prognozuojama, kad Kinijos puslaidininkių pramonė iki 17.4 m. gali sudaryti 2024 procento pasaulinių pardavimų, o 9 m. – 2020 procentai, jei išliks dabartinis tempas.
Dėl to Kinija taptų trečia pasaulyje traškučių pardavėja – kitokia gamybos apimties metrika – po JAV ir Pietų Korėjos.
Kinijos pastangos plėsti lustų sektorių su vyriausybės subsidijomis, viešųjų pirkimų lengvatomis ir kitomis lengvatinėmis politikos kryptimis sukėlė investicijų bumą pramonėje.
Pasak SIA, Kinija paskelbė apie 28 papildomus plokštelių gamybos statybos projektus, kurių bendra vertė 26 mlrd.
Atskirai, remiantis Generalinės muitinės administracijos penktadienį paskelbtais duomenimis, Kinijos IC importas 432 m. siekė 2021 milijardus JAV dolerių, ty 23.6 procento daugiau nei praėjusiais metais. Kinijos išlaidos importuojamiems puslaidininkiams prilygsta toms, kurias šalis išleidžia grūdams ir žaliai naftai kartu paėmus.
Kalbant apie apimtį, 432.5 m. Kinija importavo 2021 mlrd. IC, tai vis dar daugiau nei šalies produkcija.
Tačiau Kinijos įmonės vis dar yra mažos žaidėjos pasaulinėje arenoje. Remiantis praėjusio mėnesio JAV tyrimų bendrovės IC Insights ataskaita, 2021 m. 17 puslaidininkių įmonių uždirbo daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių, tačiau nė viena nebuvo kiniška.
Sąrašo viršuje atsidūrė Pietų Korėjos atminties lustų milžinė „Samsung Electronics“, kurios pajamos siekė 78.8 mlrd. USD, o po jos rikiuojasi JAV lustų gigantė „Intel“ ir „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ Didžiausia žemyninės Kinijos lustų gamintoja „Semiconductor Manufacturing International Corp. IC įžvalgos.
Atskirai, remiantis NBS duomenimis, 145.6 m. Kinijos naujų energetinių transporto priemonių gamyba šoktelėjo 2021 proc., o robotikos gamyba išaugo 44.9 proc.
Šis straipsnis iš pradžių pasirodė „South China Morning Post“ (SCMP), daugiau nei šimtmetį autoritetingiausiame pranešime apie Kiniją ir Aziją. Norėdami sužinoti daugiau SCMP istorijų, naršykite SCMP programą arba apsilankykite SCMP „Facebook“ ir Twitter puslapių. Autorinės teisės © „Pietų Kinijos ryto pašto leidykla“, 2022 m. Visos teisės saugomos.
Autorių teisės (c) 2022 m. „South China Morning Post Publishers Ltd.“ Visos teisės saugomos.
Šaltinis: https://finance.yahoo.com/news/us-china-tech-war-chinese-093000108.html