Darcy Paquet užfiksuoja geriausią Korėjos kiną

Kai 1997 m. Darcy Paquet persikėlė į Korėją, jis jau buvo Azijos kino gerbėjas, mėgavosi filmais iš Honkongo ir Japonijos, todėl nusprendė daugiau sužinoti apie Korėjos kiną.

„Filmai, kuriuos mačiau, buvo daug geresni, nei tikėjausi“, – sakė Masačusetse užaugęs Paquet. „Ir vis dėlto prisijungčiau prie interneto ir ieškočiau informacijos, bet angliškai nieko apie juos nebūtų. Taigi nusprendžiau sukurti svetainę apie Korėjos kiną, manydama, kad tai būtų geriau nei nieko.

Ši svetainė buvo atidaryta 1999 m. Koreanfilm.org, buvo tiek „geriau nei nieko“, kad tapo įžvalgiu anglų kalbos kino naujienų šaltiniu tarptautiniams kino mėgėjams. Svetainė taip pat buvo vizitinė Paquet, kaip žurnalisto, karjeros kortelė, apimanti Korėjos kiną tokiems leidiniams kaip Cine24 ir galiausiai paskatino jį išversti apdovanojimų pelniusių korėjiečių filmų, tokių kaip Bong Joon-ho filmas, subtitrus. Parazitas ir Hirokazu Kore-eda Brokeris.

"Man pasisekė su savo laiku", - sakė Paquet. „Apie Korėjos kiną pradėjau rašyti tuo metu, kai Korėjos kinas pasiekė likusį pasaulį. Tai buvo epocha, kai žinių apie Korėjos filmą troškimas buvo stiprus visame pasaulyje ir buvo labai mažai žmonių, teikiančių šias žinias.

Paquet savo subtitrų vertėjo karjerą pradėjo koreguodamas vertimus į anglų kalbą ir kartais kartu su draugu korėjiečiu. „Prieš maždaug dešimt metų pajutau, kad mano korėjiečių kalba yra tokio lygio, kad galiu daryti pirmuosius šaškes“, – sakė jis. „Ir net šiandien daug žmonių peržiūri mano darbus.

Per pastarąjį dešimtmetį jis dirbo su kai kuriais geriausiais Korėjos režisieriais ir pažymi, kad kiekviena patirtis skiriasi.

„Manau, kad visi geriausi režisieriai labai jautriai reaguoja į vertimo subtilybes ir supranta, kaip tai svarbu“, – sakė Paquet. „Bong Joon-ho yra labai praktiškas vertimo požiūriu. Prieš pradėdamas jis man atsiuntė keturis puslapius užrašų, o kai baigiau, buvo el. laiškų pirmyn ir atgal. Tada mes dvi dienas praleidome sėdėdami priešais ekraną, eilutę eilutę eilutę eilutę perverti vertimus kartu su prodiuseriu ir kai kuriais kitais CJ žmonėmis. Tai buvo labai intensyvus procesas. Man labai naudinga ir įdomu, nes visada galėjau paklausti visko, kas man buvo įdomu.

Brokeris, režisavo Kore-eda, pateikė ypatingą iššūkį, nes scenarijus iš pradžių buvo parašytas japonų kalba. Kore-eda šiek tiek supranta korėjiečių kalbą, sakė Paquet, bet daugiausia dirbo per vertėją, kuris perdavė bet kokius subtitrų taisymo pasiūlymus.

„Man didelis iššūkis Tarpininkas buvo tono klausimas“, – sakė Paquet. „Kadangi aš manau, kad Kore-eda yra režisierius, kuris sugeba nueiti iki ribos tarp labai emocingo ir per daug emocingo ir žino, kaip likti tik dešinėje linijos pusėje. Ir labai lengva tai suklysti vertime. Turite labai tiksliai nustatyti toną. Tai buvo mano didžiausias iššūkis su filmu.

Subtitrų vertimas nepanašus į jokį kitą vertimą, sako Pacquet. „Žiūrovai girdi, kaip aktoriai kalba, iš ekrano gali pasisemti daug emocijų. Vertimas turi tai pagirti. Versdama labai atidžiai stebiu pasirodymus. Dažnai atrodo, kad verčiau spektaklį, o ne tekstą. Taip pat turite žinoti tokias problemas kaip laikas.

Kai aktorius reaguoja į tam tikrą informaciją, vertėjas turi užtikrinti, kad auditorija ją apdorotų tuo pačiu metu kaip ir aktorius.

„Apskritai aš daug galvoju apie santykius tarp veikėjų ir apie tai, kaip veikėjai vystosi per istoriją“, – sakė Paquet. „Ir dialogas atspindi viską, kas vyksta veikėjo galvoje. Turiu stengtis suvokti, kas vyksta po paviršiumi, ir būti tikras, kad atspindiu tiek, kiek galiu.

Paquet yra autorius Naujasis Korėjos kinas: laužo bangas, kuri apima pramonę nuo 1980-ųjų iki 2000-ųjų. Jis parašė knygą 2009 m. ir pažymi, kad vienas iš akivaizdžių būdų, kaip nuo to laiko pasikeitė pramonė, yra didėjantis tarptautinis susidomėjimas.

"Manau, kad Korėjos filmų kūrėjai dabar tikrai žino tarptautinę auditoriją", - sakė Paquet. „Taigi režisieriai, tokie kaip Parkas Chan-wookas ir Bong Joon-ho, kuria filmus pasaulinei auditorijai, nepaisant to, ar tai korėjiečių, ar anglų kalba.

Tačiau didžiausias pokytis gali būti didėjantis nepriklausomų filmų, dabar kuriamų Korėjoje, skaičius. Norėdamas švęsti tuos nepriklausomus filmus, Paquet įkūrė Laukinių gėlių kino apdovanojimai, nepriklausomas kino festivalis.

„Nepriklausomas sektorius yra labai dinamiškas“, – sakė jis. „Per metus sukuriama mažiausiai 100 filmų su neįtikėtinais vaidybos pasirodymais. Kiekvienais metais atsiranda naujų įdomių talentų, tačiau jie neišvengiamai lieka nepastebėti. Tai laikas kiekvienais metais, kai galime pasidžiaugti šių filmų kūrėjų pasiekimais.

Paquet dalyvaus Londono Korėjos kino festivalis, vyks iki lapkričio 17 d. Jis užsiregistravo eiti komisijos nariu, dalyvauti klausimų ir atsakymų po peržiūros Tarpininkas ir pristatyti du nepriklausomus filmus. Vienas iš filmų vadinamas Dieną karšta, naktį šalta.

„Šiais laikais yra daug nepriklausomų filmų, kuriuose parodoma, kaip paprasti žmonės susiduria su finansinėmis problemomis, o šis tai daro su humoro jausmu“, – sakė jis. „Tai turi tikrą pranašumą, bet tai nėra sarkastiška. Arba neigiamas. Tai šilta.

Jis taip pat pristatys Vieniša sala tolimoje jūroje.

„Tai apie jauną moterį, kuri yra talentinga menininkė, bet atsisako meno ir eina į budistų šventyklą“, – sakė Paquet. „Kalbama apie jos ir tėvo santykius. Tai užduoda daug klausimų apie tai, kas gyvenime svarbu“.

Per savo gyvenimo Korėjoje dešimtmečius Paquet taip pat pasirodė keliose dramose ir filmuose, įskaitant Hong Sang-soo 2020 m. Moteris, kuri bėgo. Jo ne visą darbo dieną dirbančio aktorės karjera įvyko atsitiktinai.

„Gyvendamas Korėjoje susipažinau su daugybe režisierių“, – sakė jis. „Tiek dirbant su subtitrais, tiek žurnaliste, tiek kino festivaliuose. Galiausiai susidūriau su režisieriumi, kuriam gana skubiai prireikė užsienio aktoriaus, todėl įsitraukiau į vaidmenį. Taigi, kai kiti režisieriai tai pamatė, jie pasakė: o, Darcy. Kai kam reikia nereiklios ir ne per brangaus užsienio aktoriaus, man paskambina.

Jis džiaugiasi galėdamas dalyvauti Londono kino festivalyje dėl galimybės dar platesnei auditorijai supažindinti su tuo, kuo jis žavisi Korėjos kinu.

„Nuolatinis festivalis turi savo darbotvarkę ir santykius su savo publika“, – sakė Paquet. „Nors toks festivalis gali išties gilintis į skirtingus Korėjos filmų kūrimo stilius. Manau, kad tai tikrai paliečia tai, kas naujo ir įdomaus Korėjos kine.