Ar dvigubai sumažiname iškastinį kurą, ar paspartiname perėjimą prie žaliosios energijos?

Ekonominės krizės ar didelės infliacijos metu visada yra spaudimas kurti naujus energijos šaltinius – paprastai anglį, gamtines dujas ar naftą. Tačiau šį svorį atsveria būtinybė pažaboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir apriboti temperatūros kilimą. Tačiau šios dvi jėgos nebūtinai prieštarauja viena kitai.

Pradedama nuo prielaidos, kad ne visi iškastinis kuras yra vienodas. Tuo tikslu gamtinės dujos pakeičia anglį ir mažina CO2 – kuro, kuris taip pat naudojamas vėjo ir saulės energijai stiprinti, kai oras nėra palankus, lygis. Tuo pačiu metu atsinaujinančių energijos šaltinių kaina mažėja, o komunalinės paslaugos visame pasaulyje jas perima, todėl kuriamos darbo vietos.

„Anglis ir nafta yra skirtingi dalykai“, – sako Brenda Shaffer, Gynybos demokratijų fondo vyresnioji patarėja energetikos klausimais simpoziume, kurį remia Mūsų energetikos politika. Rudenį ir žiemą išaugus gamtinių dujų kainoms, šalys grįžo prie mazuto ir anglies, o tai įvyko dėl to, kad iš rinkos buvo atimtos gamtinės dujos, priduria ji. „Mes nenorime, kad energija pereitų nuo gamtinių dujų prie anglies.

Šios Pasaulio bankas teigia, kad 90% pasaulio gyventojų turi prieigą prie elektros energijos. Tačiau apie 759 mln. žmonių to nedaro, beveik visi gyvena vietovėse, kuriose vyrauja pilietinė nesantaikos ir ekonominė neviltis. Nors šie skaičiai mažėja, Tarpvyriausybinė klimato kaitos teigia, kad net 3.6 milijardo žmonių gyvena žemuose geografiniuose regionuose, kuriuose gali kilti potvyniai ir aukšta temperatūra, dėl kurių gali kilti sausra ir vandens bei maisto trūkumas.

Naftos bendrovės diversifikuoja savo portfelius. Visi jie kuria gamtines dujas. Tačiau jie taip pat įvairiu mastu tampa žali. Nors nafta ir dujos yra nepastovios ir generuoja didesnę grąžą, švarios technologijos yra saugesnė investicija – ši veikla taip pat padeda atbaidyti kritikus. Tokios įmonės investuoja į tokius dalykus kaip vėjo energija jūroje, saulės PV ir baterijų saugykla, kurios kuria masto ekonomiją. Europos Equinor, Total, Shell ir Eni yra viskas.

Šios įmonės nori būti judrios – turėti galimybę pereiti nuo iškastinio kuro prie kitų energijos formų, kai to reikalauja rinka. Elektrinės transporto priemonės ir vandeniliu varomas transportas tik plėsis. Be to, lėktuvai ir laivai naudoja biokurą ir vandenilį. Pavyzdžiui, "Maersk užsako aštuonis naujus laivus, kurie naudos tik anglies dvideginio neišskiriantį kurą, kurio reikalauja tokie klientai kaip „Amazon“, „Disney“ ir „Microsoft Corp.

„Tendencija (žaliuoti) išliks“, – sako Deanas Foremanas, Amerikos naftos instituto generalinis patarėjas mūsų energetikos politikos susirinkime. „Tačiau energijos perėjimas yra procesas. Būkite realistiški dėl laiko, kada tai gali įvykti“, – priduria jis, visų pirma dėl „energijos skurdo“.

Kas sėdi vairuotojo sėdynėje?

Tačiau laikas yra esminis dalykas. Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra (IRENA) sako, kad langas greitai užsidaro, o Paryžiaus klimato derybų tikslai nyksta. Irenos generalinis direktorius Francesco La Camera penktadienį per spaudos susirinkimą sakė, kad investuoti į naują iškastinio kuro infrastruktūrą yra brangu ir tai yra strategija, įpareigojanti šalis ir bendroves toliau gaminti nešvarų kurą. Todėl iki 40 m. atsinaujinančios energijos dalis visuose ekonomikos sektoriuose turėtų būti padidinta iki 2030 proc. Tam prireiks 5.7 trilijonų USD investicijų per metus. Šiuo metu žalioji energija sudaro 14% pasaulio energijos portfelio.

Jo teigimu, dėl tokio pobūdžio energijos perėjimo visame pasaulyje atsiras 85 milijonai naujų darbo vietų – šis skaičius gerokai viršija 12 milijonų, kurie būtų prarasti. Apsvarstykite Vakarų Virdžiniją, valstiją, kuri buvo priklausoma nuo anglies: energetiką pradedanti įmonė SPARKZ teigia, kad šiais metais valstijoje statys elektros baterijų gamyklą. Iš pradžių bus įdarbinta 350 žmonių. Ji bendradarbiaus su Jungtiniais Amerikos kasyklų darbuotojais, kad apmokytų darbuotojus, kurių daugelis jau turi kvalifikuotų įgūdžių. Akumuliatoriai varys elektrines transporto priemones ir kaups vėjo ir saulės energijos perteklių.

„Pats laikas imtis veiksmų“, – sako La Camera ir pažymi, kad tai yra viešosios politikos pasirinkimas. „Naujausi įvykiai aiškiai parodė, kad aukštos iškastinio kuro kainos gali sukelti energijos nepriteklių ir pramonės konkurencingumo praradimą. 80 % pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kurios yra grynosios iškastinio kuro importuotojos. Priešingai, atsinaujinančios energijos šaltiniai yra prieinami visose šalyse, o tai suteikia išeitį iš priklausomybės nuo importo ir leidžia šalims atsieti ekonomiką nuo iškastinio kuro sąnaudų, tuo pačiu skatinant ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą.

Padidėjusios energijos kainos verčia pasaulio politikos formuotojus prašyti naftą išgaunančių šalių padidinti savo tiekimą. Ir nors to gali prireikti norint įveikti dabartinį trūkumą, suvaržymai sumažės, o kainos kris. Kas tada?

Gamtinės dujos išliks mišinyje, nes jos sustiprina atsinaujinančius šaltinius ir pakeičia anglį. Tačiau bendrasis planas sumažintų iškastinį kurą ir Rusijos vaidmenį jį eksportuojant – pinigus, kuriuos ji dabar naudoja karui su Ukraina finansuoti. Užuot susirgę jūra nuo rinkos pykčių, o paskui atsiduodami gamintojams, Vakarai turėtų žiūrėti į tolimą požiūrį – tokį, kuris stabdo klimato kaitą ir kuria XXI amžiaus darbo vietas.