Jei ir kai Kinija užpuls Taivaną, nesitikėkite daug kovų iš oro

Tai būtų Kinijos invazija į Taivaną „ultra mega“ karas, pasiskolinti frazę iš Iano Eastono, Virdžinijoje įsikūrusio projekto 2049 instituto analitiko.

Tai prasidėtų ir tikriausiai baigtųsi jūroje, pirmiausia su didžiuliu Kinijos invazijos laivynu, o vėliau su galimu JAV ir Japonijos karinio jūrų laivyno kontrataka, kuria siekiama nutraukti Kinijos kariuomenės tiekimo linijas Taivane.

Tarp jų gali būti mirtinos Kinijos raketų užtvaros, žiaurios atkaklios kovos Taivano paplūdimiuose ir neaprėpiamai destruktyvios amerikiečių povandeninių laivų ir bombonešių kovos su laivyba kampanijos.

Tačiau jei strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone organizuotų karo žaidimų serija yra koks nors požymis, kovų iš oro nebus daug. Nors kare dalyvautų šimtai naikintuvų, tik nedaugelis iš jų šaudys vieni į kitus. Ar net pakilti nuo žemės.

Kinijos raketų užtvaras pirmosiomis karo valandomis „sudarytų“ Taivano oro pajėgas – sunaikintų kilimo ir tūpimo takus bei angarus ir užkastų įėjimus į tunelius, kuriuose taivaniečiai slepia daugybę savo geriausių lėktuvų. Tos pačios raketos buvo priežastis, dėl kurios „90 % JAV ir Japonijos lėktuvų nuostolių įvyko ant žemės“ CSIS karo žaidimuose, pagal CSIS analitikai Markas Cancianas, Matthew Cancianas ir Ericas Heginbothamas.

Kai kurie stebėtojai teigė, kad amerikiečių karo lėktuvų konstrukcijos – Lockheed Martin F-22, Lockheed Martin F-35 ir slaptas „šeštosios kartos“ naujos kartos oro dominavimo naikintuvas – yra pranašesni už kinų dizainus, tokius kaip Čengdu J-20.

Tačiau „santykinis JAV ir Kinijos oro-oro pajėgumų stiprumas buvo nesvarbus“, – savo karo žaidynių santraukoje paaiškino Cancians ir Heginbotham. F-35 sudėtingumas neturi reikšmės, kai tai liepsnoja nuolaužų krūva ant asfalto Kadenos oro pajėgų bazėje Okinavoje.

Geografija paaiškina didelį Taivano, JAV ir Japonijos kovotojų pažeidžiamumą kare su Kinija. Taivanas yra vos 100 mylių nuo žemyninės Kinijos per siaurą Taivano sąsiaurį. Kiekviena Taivano oro bazė yra lengvai pasiekiama iš Liaudies išlaisvinimo armijos raketų pajėgų tūkstančių balistinių raketų. Kai kurios bazės netgi yra pažeidžiamos PLA raketų artilerijos.

Kiekvienas CSIS modeliavimas, net ir tas, kuris baigėsi Taivano pergale, prasidėjo galingomis raketų atakomis prieš Taivano oro bazes. Netgi optimistiškiausiu Taipėjaus scenarijumi: „Taivano oro nuostoliai apėmė maždaug pusę jo veikiančių oro pajėgų, o didžioji dalis jų buvo prarasta ant žemės dėl raketų smūgių“, – rašė Cancians ir Heginbotham.

Vienalaikiai smūgiai Kadenai ir kitiems Japonijos aerodromams tik bazės, kurios yra pakankamai arti, kad galėtų suprojektuoti USAF naikintuvus į oro mūšį virš Taivano – taip pat patyrė didelių nuostolių amerikiečių ir japonų eskadrilėms. „Visose bazinio scenarijaus iteracijose [JAV] oro pajėgos patyrė nuo 70 iki 274 orlaivių nuostolių, daugiausia ant žemės“, – aiškino analitikai. „Japonijos oro nuostoliai taip pat buvo dideli dviem iš trijų pakartojimų – vidutiniškai 122 orlaiviai, be to, daugiausia jie buvo patirti ant žemės.

JAV karinis jūrų laivynas negalėjo panaikinti oro galios trūkumo, atsiradusio dėl USAF eskadrilių slopinimo CSIS modeliavimo metu. Kinijos raketos nuskendo tarp dviejų ir keturių USN lėktuvnešių kiekvienoje iš 24 ekspertų grupės modeliavimų.

Po kelių dienų negailestingo bombardavimo karo žaidimuose PLARF pradėjo trūkti raketų. Iki tol PLA oro pajėgos ir PLA karinis jūrų laivynas „mėgavosi dideliu pranašumu ore virš Taivano ir galėjo panaudoti antžeminius atakos lėktuvus bei bombonešius, kad trukdytų Taivano pastiprinimui judėti į mūšio zoną“.

Tuo pačiu metu JAV oro pajėgos mėgavosi savo pranašumu ore, bet ne tiesiogiai virš Taivano. Atvirkščiai, JAV karinių pajėgų sunkieji bombonešiai, skridę iš Amerikos bazių gerokai už Kinijos pajėgų diapazono ribų, pradėjo „konvejerio“ tipo reidus, viena bombonešių eskadrilė. paleido 200 slaptų sparnuotųjų raketų Kinijos laivuose ir oro bazėse iš 700 mylių kitas eskadrilė buvo pakeliui kad pridėtumėte jo nuosavas raketos į nepaliaujamą užtvanką.

Taip ir taip toliau, kol JAV pajėgos išleido visas maždaug 4,000 sparnuotųjų raketų. Bombonešių kampanija, bendradarbiaudama su lygiai taip pat negailestingos atakos USN povandeniniai laivai, galiausiai pakeitė karo bangą daugumoje CSIS modeliavimų.

Amerikos raketų smūgiai iki to laiko padarė Kinijos naikintuvų eskadrilės ką Kinijos raketų smūgių Taivanis, Amerikos ir Japonijos naikintuvų eskadrilės. O PLAN transporto laivynas buvo išsklaidytas palei Taivano sąsiaurio dugną, atimant iš Kinijos kariuomenės Taivane patikimą atsargų tiekimą.

Po dviejų ar trijų savaičių išalkusios ir pasibaigusios amunicijos Kinijos invazijos pajėgos vis labiau buvo neapsaugotos nuo Taivano armijos kontratakų.

Taivanas ir jo sąjungininkai gali laimėti karą su Kinija, jei CSIS modeliavimas apskritai yra nuspėjamas. Tačiau visi tie tūkstančiai aukštųjų technologijų naikintuvų, kuriuos Taipėjus, Vašingtonas, Tokijas ir Pekinas per dešimtmečius įsigijo už daugybę šimtų milijardų dolerių, gali turėti mažai ką bendro su karo baigtimi.

Oro šunų kautynės gali turėti net mažiau daryti su juo. Reaktyviniai lėktuvai negali šaudyti vienas į kitą, jei negali pakilti.