Europos bankų sektorius demonstruoja atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, nes susidūrė su nemažai iššūkių, pradedant didėjančia geopolitine įtampa ir atšiauriu ekonominiu klimatu. Atsparumą pabrėžė sektoriaus gebėjimas nepaisyti rinkos sąlygų ir rekordinis viso turto augimas.
Remiantis duomenimis, kuriuos gavo Finboldas sausio 23 d., 3 m. trečiąjį ketvirtį bankai visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse turėjo 2022 trilijono eurų vertės turto, o tai yra 29.01% (metų) arba 11.54 trilijono eurų padidėjimas nuo 2.29 trln. užfiksuotas 26.72 m. III ketvirtį.
Pažymėtina, kad 2019–2020 m. po pandemijos turto skaičius smarkiai sumažėjo. 3 m. trečiąjį ketvirtį ES bankų sektoriaus turtas sudarė 2020 trilijonus eurų, ty maždaug 26 % mažiau nei 15 m. – 2019 trilijonų eurų.
Tačiau šis laikotarpis taip pat sutapo su etapu, kai Didžiosios Britanijos bankų turtas buvo pašalintas iš ES agregato, todėl 3 m. III ketvirčio skaičius yra apytikslis. Kitur turto vertė aukščiausią tašką pasiekė 2020 m. trečiąjį ketvirtį, o tai reiškia, kad per metus išaugo daugiau nei 3 % nuo 2019 trilijono eurų.
ES bankų sektorius nepaiso rinkos neapibrėžtumo
Turto augimas koreliavo su didėjančia geopolitine įtampa po Rusijos invazijos į Ukrainą – scenarijus, dėl kurio Europa tapo strategiškai pažeidžiama. Iš tiesų, bankai buvo priešakyje, padėdami reguliuotojams įvesti ekonomines sankcijas Rusijai. Todėl bankai turėjo laikytis, nes dėl sankcijų susidūrimas su Rusija buvo susijęs su reputacijos ir teisine rizika – scenarijus, kuris galėjo automatiškai paveikti turto augimą.
Bankų erdvės likimą dar labiau apsunkino Europos priklausomybė nuo Rusijos energijos tiekimo – veiksnys, kuris galėjo turėti įtakos įvairių bankinių produktų, tokių kaip kreditas, kokybei. Tačiau turto kokybė tikriausiai pagerėjo dėl energijos nepastovumo, o ES sumažino priklausomybę nuo Rusijos. Apskritai, nepaisant visų dar nenustatyto karo padarinių, bankų sektoriaus atsparumas išryškėjo. Tokiu atveju krizė gali sustiprinti spaudimą turto kokybei.
Kitur besitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą taip pat turėjo įtakos didinant ES bankų veiklos riziką. Pavyzdžiui, karas padidino kibernetinę riziką. Galima buvo nesunkiai manyti, kad išlaidos gali turėti įtakos bendram turtui.
Įdomu tai, kad ES bankų sektoriaus augimas taip pat išryškėjo dėl vyraujančio infliacinio spaudimo ir sugriežtintos pinigų politikos, dėl kurių bendras ekonomikos sulėtėjimas. Pažymėtina, kad 2022 m. šie elementai padidino baimę dėl nuosmukis, galinčios turėti įtakos bankų sektoriaus kredito rizikai ir paskolų augimui.
Kita vertus, aukštų palūkanų aplinka galėjo turėti teigiamos įtakos bankams, nes galėjo prisidėti prie pelningumo padidėjimo. Tačiau tai gali lemti skolininkų įsipareigojimų nevykdymą. Šioje eilutėje analitikai turi pasiūlė kad bankai gali susidurti su infliaciniu augimu prasidėjus krizei.
Pandemijos padariniai
Be geopolitinės įtampos, bankų sektorius vis dar bando atsigauti po pandemijos padarinių. Iš tiesų, tolesnis turto mažėjimas buvo apribotas dėl to, kad centriniai bankai skyrė paramos priemones, skirtas kovoti su sveikatos krizės ekonominiais padariniais. Įdomu tai, kad pandemijos rezultatai taip pat galėjo turėti lemiamą reikšmę bankų gebėjimui registruoti padidėjusį turtą.
Pandemija sukėlė skaitmeninimo bangą. Vis daugiau vartotojų kreipiasi į internetinės ir mobiliosios bankininkystės platformas, todėl bankai galėjo išplėsti savo pasiekiamumą ir pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą. Dėl to bankų sektoriuje išaugo konkurencija ir naujovės, o tai buvo naudinga ir bankams, ir vartotojams.
Daugumoje Europos šalių didėjant susirūpinimui dėl recesijos, bankai gali veikti neapibrėžtumo sąlygomis. Tuo pačiu metu, vis dar didėjant geopolitinei įtampai, tik laikas parodys, kaip tai paveiks bankų erdvę.
Šaltinis: https://finbold.com/eu-banking-sector-adds-e2-3-trillion-to-its-assets-balance-in-a-year-despite-geopolitical-tensions/