Europa priartėjo prie Rusijos naftos draudimo. Štai ką tai reikštų.

Anksčiau šį mėnesį, po pranešimų apie žiaurumus Ukrainoje, sąjunga pareiškė, kad nuo rugpjūčio uždraus Rusijos anglių importą, taip pat svarsto galimybę sumažinti naftos ir gamtinių dujų importą. Šią savaitę Rusija atsisakė mokėti rubliais Lenkijai ir Bulgarijai nuo gamtinių dujų ir pagrasino tą patį padaryti kitiems.

Atpratinti Europą nuo Rusijos energijos nebus lengva užduotis. Kiekviena ES valstybė yra skirtinga, kai kalbama apie priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro.

Toliau pateiktose diagramose paaiškinama, kodėl Europai sunku pasakyti „ne“ Rusijos energetikai, kurios šalys būtų labiausiai paveiktos ir ką jos daro, siekdamos ieškoti alternatyvų ir pasiekti energetinę nepriklausomybę nuo Maskvos.

Varomas degalais

Nepaisant dešimtmečių pastangų plėtoti atsinaujinančius ir alternatyvius energijos šaltinius, Europa šiandien vis dar daug naudoja iškastinį kurą. ES oficialiosios statistikos tarnybos Eurostato duomenimis, 2020 m. apie trečdalį visos ES suvartojamos energijos sudarė nafta ir nafta, beveik ketvirtadalis – gamtinės dujos ir 10 % – anglis. 2021 m. duomenų dar nėra.

Europa daug šio iškastinio kuro perka iš savo kaimynės Rusijos – energetikos milžinės, kuri yra didžiausia pasaulyje gamtinių dujų eksportuotoja, trečia pagal dydį žalios naftos ir kondensatų eksportuotoja po JAV ir Saudo Arabijos ir trečia pagal dydį gamtinių dujų eksportuotoja. anglis už Indonezijos ir Australijos.

Jei Europa nutrauks ryšius su Maskva, ji neturės daug alternatyvų aprūpinti savo gamyklas, verslus ir namų ūkius. Štai kodėl, nepaisant didelio nepritarimo Vakaruose karui ir tariamiems žiaurumams Ukrainoje, ekonominiam blokui buvo iššūkis sankcionuoti Rusijos energiją ir suluošinti Kremliaus karo mašiną.

Anglis buvo pirmasis ES importo draudimo tikslas, nes tai buvo mažiau svarbi. Nors 10 m. anglis sudarė apie 2020 % viso ES energijos suvartojimo, tik trečdalis buvo importuota, iš kurių pusė – Rusijos. Tai reiškia, kad mopso traukimas paveiktų tik mažiau nei 2% viso žemyno energijos suvartojimo.

Atsisakyti Rusijos naftos ir dujų būtų daug sunkiau. Europa labai priklauso nuo dviejų pagrindinių iškastinio kuro rūšių importo: Eurostato duomenimis, 2020 m. apie 97 % visos ES sunaudojamos naftos ir naftos buvo sunaudota iš užsienio, o gamtinėms dujoms – 84 %. Didžioji dalis šio importo buvo iš Rusijos.

Nafta ir nafta

Remiantis praėjusiais metais paskelbta BP statistine pasaulio energijos apžvalga, 2020 m. Rusija išsiurbdavo apie 10 milijonų barelių žalios naftos per dieną ir beveik tris ketvirtadalius jų eksportuodavo – apie 11 % viso pasaulio naftos eksporto.

Eksportuota ir žalia nafta, ir rafinuoti produktai, tokie kaip benzinas, pumpuojamas į automobilius, ir sunkvežimiuose, traukiniuose ir laivuose naudojamas dyzelinas. Nors Kinija buvo vienintelė didžiausia pirkėja šalies mastu, daugiau nei pusė Rusijos naftos ir naftos eksporto atiteko Europai.

Eurostato duomenimis, 2020 m. beveik 23 % viso ES naftos ir naftos importo buvo iš Rusijos. Vokietija, Nyderlandai ir Lenkija buvo didžiausios Rusijos naftos importuotojos Europoje, tačiau jos nebuvo pačios priklausomiausios.

Vienas iš būdų apskaičiuoti šalies priklausomybę nuo Rusijos naftos yra pažvelgti į jos grynąjį importą ir palyginti jį su visu energijos suvartojimu. Tai darant su Eurostato duomenimis, Barron-aisiais nustatė, kad Lietuvoje, mažoje Baltijos valstybėje, grynasis naftos importas iš Rusijos sudarė beveik 80% viso šalies energijos suvartojimo 2020 m. Kitos šalys, kurios atsidūrė sąrašo viršuje, yra Graikija, Slovakija ir Suomija.

Ne visas Lietuvos naftos importas liko šalies viduje. Nupirkusi iš Rusijos žalią naftą, Lietuva ją perdirbo sausumoje, o rafinuotą produkciją eksportavo.

Svarbu pažymėti, kad duomenys yra nuo 2020 m., ir daugelis šių šalių jau ėmėsi veiksmų, kad sumažintų savo priklausomybę nuo Rusijos energijos nuo invazijos į Ukrainą. Tačiau kelias nebus lengvas, o prasminga pažanga užtruks. Apie tai perspėjo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas staigus atskyrimas įstumtų visą Europą į recesiją, kai gresia šimtai tūkstančių darbo vietų.

Gamtinės dujos

Remiantis BP ataskaita, Rusija 639 metais pagamino 2020 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų ir 37% jų eksportavo į užsienio šalis, o tai sudaro daugiau nei ketvirtadalį viso pasaulio gamtinių dujų eksporto.

Daugiau nei 80 % tų gamtinių dujų buvo gabenamos vamzdynais, tokiais kaip Nord Stream I, ir 20 % krovininiais laivais suskystintomis, arba vadinamosiomis SGD, pavidalu. Europa yra didelis abiejų pirkėjų pirkėjas – 85 m. ji perima beveik 2020% Rusijos dujotiekio eksporto ir pusę parduotų SGD.

Eurostato duomenimis, iš viso 40 m. beveik 2020 % ES importuojamų gamtinių dujų buvo iš Rusijos. Net jei pati ES netaiko jokių sankcijų Rusijos gamtinėms dujoms, situacija pavojinga atsižvelgiant į didelę įtampą tarp importuotojų ir eksportuotojų.

Maskva paprašė ES už gamtinių dujų importą sumokėti rubliais – taip siekdama paremti savo vidaus valiutą – ir grasina apriboti tiekimą, jei jos nesilaikys reikalavimų. Jei taip atsitiktų, Europa kovotų su precedento neturinčiu energijos trūkumu.

Naudodamos kitą iškastinį kurą, pvz., naftą ir anglį, kurie gabenami laivais, importuojančios šalys gali lengviau pakeisti prekybos partnerius. Su gamtinėmis dujomis tą patį padaryti daug sunkiau, nes dujotiekio infrastruktūros negalima lengvai perkelti iš vienos vietos į kitą.

Tai reiškia, kad Europos šalys, kurios remiasi dujotiekiais, nukentėtų labiau, jei Rusija atsuktų čiaupą. Pavyzdžiui, Vokietija ir Italija – dvi didžiausios Rusijos gamtinių dujų pirkėjos Europoje – viską importavo vamzdynais. Kita vertus, Nyderlandai ir Prancūzija 21 metais gavo atitinkamai 46% ir 2020% Rusijos importuojamų SGD.

Vis dėlto, lyginant su skirtingų ekonomikų santykiniais dydžiais, kai kurioms mažesnėms šalims pavojus gali būti didesnis. Barron-aisiais analizė rodo, kad Rusijos gamtinių dujų importas 37 m. sudarė apie 2020% viso Vengrijos energijos suvartojimo ir 32% Moldovos energijos – visa tai transportuojama vamzdynais.

Kas yra alternatyvos?

Daugelis ES šalių stengėsi sumažinti savo priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro – vykdydamos energijos taupymo kampanijas, plečiant atsinaujinančios energijos ir branduolinius pajėgumus bei ieškodamos alternatyvių energijos tiekėjų. Buvo padaryta tam tikra pažanga, tačiau dar laukia didžiulis iššūkis.

Išskyrus Rusiją, didžiausios pasaulio naftos eksportuotojos yra JAV, Saudo Arabija, Kanada ir kitos Naftą eksportuojančių šalių organizacija Artimuosiuose Rytuose.

JAV prezidentas Joe Bidenas anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad JAV tai padarys išleisti daugiau nei 180 mln. barelių naftos iš savo strateginio naftos rezervo per ateinančius šešis mėnesius. JAV gamintojai buvo nenori gręžti daugiau, nepaisant žaibiškai kylančių naftos kainų, nurodydamas investuotojų ir skolintojų spaudimą laikytis drausmingo kapitalo panaudojimo. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad jie gali pakeisti savo nuomonę. Pirmąją balandžio savaitę JAV platformų skaičius – pagrindinis naftos gręžimo veiklos rodiklis.parodė didelį šuolį, signalas, kad gamyba gali padidėti antroje metų pusėje ir 2023 m.

Tuo tarpu Saudo Arabijos vadovaujama OPEC turi davė signalą, kad daugiau nepumpuos užpildyti spragą. Būdama didesnės partnerystės, pavadintos OPEC+, narė, Rusija buvo pagrindinė naftą eksportuojančio bloko sąjungininkė, apsauganti savo pajamas iš energijos.

Kalbant apie gamtines dujas, Norvegija, Nyderlandai, Alžyras ir Azerbaidžanas taip pat tiekia didelius kiekius į Europą, be Rusijos. ES šalys buvo užsiėmusios sandorių sudarymu ir naujų vamzdynų tiesimu, kad pakeistų savo gamtinių dujų importą.

• Šiuo metu statoma Baltijos jūros dujotiekio Danijos atkarpa. Taip bus prijungti Lenkiją prie dujų telkinių Norvegijoje ir leisti Varšuvai vėliau šiais metais nutraukti rusiškų dujų importą.

• Italija susitarė su Alžyru, antras pagal dydį tiekėjas, daugiau gamtinių dujų importo per Viduržemio jūros regiono povandeninį dujotiekį.

• Bulgarija stato dujotiekis, kuris jungsis prie Adrijos jūros dujotiekio, kuri gabena gamtines dujas iš Azerbaidžano per Graikiją į Italiją ir pietryčių Europą. Šalis susitarė gauti daugiau dujų iš Azerbaidžano.

Kad būtų judresnė ir mažiau apribota dujotiekių, Europa taip pat turi importuoti daugiau SGD iš kitų pirmaujančių tiekėjų, tokių kaip Australija, Kataras, JAV, Malaizija ir Nigerija.

Daugelis šalių tai darė jau prieš Rusijos ir Ukrainos karą. 2020 m. daugiau nei 90 % Portugalijos importuojamų gamtinių dujų sudarė SGD, o daugiau nei pusė – iš Nigerijos. Eurostato duomenimis. Lenkija, Belgija, Graikija ir Italija gavo daugiau nei 10% savo importo kaip SGD iš Kataro, o Graikija, Lietuva, Portugalija, Malta ir Ispanija buvo dideli JAV SGD pirkėjai.

Kataras pasakė, kad taip bus solidarizuotis su Europa ir toliau tiekti gamtines dujas ten, net jei kiti vartotojai nori mokėti daugiau. Vokietija, Prancūzija, Belgija ir Italija visi derasi su mažyte Persijos įlankos karalyste dėl SGD pirkimo ilgalaikiu pagrindu. JAV taip pat įsipareigojo tiekti papildomus 15 mlrd. kubinių metrų SGD į Europą per likusį 2022 m.

Visoje Europoje statomi arba plečiami SGD laivybos terminalai, kurie leistų žemynui mažiau priklausyti nuo dujotiekio dujų iš Rusijos.

• Vokietija, kuri 2020 metais visas gamtines dujas importavo vamzdynais, planuoja šiauriniame šalies krante pastatyti du SGD terminalus.

• Lenkija yra plečia savo SGD terminalą uostamiestyje Swinoujscie dėl Baltijos jūros ir naujų sutarčių pasirašymas su daugiau SGD tiekėjų. 

• Kroatija svarsto padidinti savo SGD terminalo pajėgumus Krko saloje, o Slovėnija turi išreiškė susidomėjimą gauti dujų iš ten.

Kai kurios ES šalys jau daro sparčią pažangą, rodydamos pavyzdį savo kaimynėms.

Balandžio pradžioje Lietuva ir Latvija paskelbė, kad turi visiškai sustabdė rusiškų dujų importą– pirmosios tai padariusios Europos šalys. Lenkija ir Estija tą patį planuoja padaryti iki metų pabaigos. Visgi Lietuvai alternatyvių naftos šaltinių paieška gali būti ne mažiau sudėtinga. 2020 metais beveik 70% šalies naftos importo buvo iš Rusijos. – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nuo to laiko skaičius sumažėjo ir šalis buvo pasirengusi visiškai atsisakyti Rusijos energijos išteklių.

Kitiems gali tekti atsieti palaipsniui.

Nuo įsiveržimo į Ukrainą Vokietija sumažino Rusijos dalį bendrame naftos importe iki 25% nuo 35%, gamtinių dujų dalis iki 40% nuo 55% ir perpus sumažino Rusijos anglies importą, sakė ekonomikos ministras Robertas Habeckas. Rusijos naftos ir anglies importas iki metų pabaigos turėtų sumažėti iki nulio, sakė Habeckas, o šalis siekia iki 2024 metų nutraukti rusiškų dujų importą.

Ne visos Europos šalys pritaria sankcijoms. Vengrija neseniai pasakė, kad taip pasiruošęs mokėti rublių už rusiškas dujas jei Maskva to paprašytų. Austrija, kuri yra kariniu požiūriu neutrali ir nėra NATO narė, taip pat buvo atsparus sankcijoms Rusijos energetikai.

„Pagrįstas pakaitalas Europai tiesiog neegzistuoja“, Putinas neseniai savo kalboje per televiziją sakė: „Pasaulinėje rinkoje tiesiog nėra atsarginių kiekių, o pristatymai iš kitų šalių, pirmiausia JAV, kurie gali būti siunčiami į Europą, vartotojams kainuos daug kartų brangiau.

Rašykite Evie Liu adresu [apsaugotas el. paštu]