JAV investuotojai lazeriu orientuojasi į Federalinį rezervą ir dėl geros priežasties. Centrinis bankas ketina padidinti palūkanų normas dar 0.75 procentinio punkto tylesnė šio priveržimo ciklo pusė, portfelio susitraukimas, didėja. Tačiau toks dėmesys reiškia, kad kiti pavojai nekreipia dėmesio, kurio jie nusipelnė.
„Nors supratimas apie nerizikingą kapitalo kainą visada yra svarbiausias dalykas investuojant, bijome, kad akcijų investuotojai tapo pernelyg trumparegiški“, – sako Lisa Shalett, Investicijų skyriaus vadovė.
Nepastovumas išaugo visose valiutų ir pasaulio obligacijų rinkose, tačiau VIX, JAV akcijų rinkos nepastovumo matuoklis, buvo palankus, sako Shalett. Ji perspėja, kad trumparegystė sudaro sąlygas sunkiems 2023 m.
Viena rizika, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio, yra Europoje kylančios krizės. Žemynas susiduria su energijos trūkumu, kuris skatina rekordinę infliaciją ir stumia ekonomiką į nuosmukį. Europos Centriniam Bankui didinant palūkanų normas, kad sumažintų kainas, didesnės skolinimosi išlaidos slopina paklausą ir gali išprovokuoti dar vieną skolų krizę. Pasak Zoltano Poszaro, pasaulinio „Credit Suisse“ trumpalaikių palūkanų strategijos vadovo, maždaug 1.9 trilijono JAV dolerių Vokietijos gamybos produkcijos priklauso tik nuo 27 milijardų JAV dolerių Rusijos energijos sąnaudų. Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, ypač priklausė nuo Rusijos energijos.
Kaip sako Alfonso Peccatiello, „Macro Compass“ naujienlaiškio autorius, tai yra gana integruotas svertas.
Kas nutinka didelio sverto aplinkoje, kai sverto kaina arba prieinamumas – šiuo atveju ir skolinimosi palūkanų normos, ir Rusijos energija – smarkiai pasikeičia? Sistema tampa nestabili, sako Peccatiello.
Jis priduria, kad paplitusi klaidinga nuomonė yra ta, kad tik kai kurios Europos šalys turi per didelę skolą. Tiesą sakant, pasak jo, visų pagrindinių Europos valstybių viešoji ir privati skola lengvai viršija 200 % bendrojo vidaus produkto – ir tai neskaičiuoja neapibrėžtųjų įsipareigojimų, vyriausybės garantijų ar viešųjų korporacijų įsipareigojimų, kurie gali būti dideli. Pavyzdžiui, Vokietijos neapibrėžtieji įsipareigojimai viršija 100 % BVP.
Ketvirtadienį Europos centrinis bankas po beveik dešimtmetį trukusių neigiamų palūkanų normų padidino tris ketvirčius punkto, po to, kai liepos mėn. ECB pirmininkė Christine Lagarde perspėjo, kad infliacija plinta ne tik energijos srityje, bet ir daugelyje produktų, ir pareiškė, kad ECB yra pasirengęs agresyviai didinti palūkanų normas per kelis ateinančius susitikimus.
Energijos infliacija jau yra didelė ir daro įtaką ekonomikos augimui. Vidutinis Vokietijos namų ūkis už elektros energiją dabar moka beveik 13 kartų daugiau nei 2020 m. sausį arba apie 38,000 3,000 USD, palyginti su XNUMX XNUMX USD prieš „Covid“, sako Peteris Boockvaras, „Bleakley Financial Group“ vyriausiasis investicijų pareigūnas.
Taip, yra kainų ribos ir subsidijos, tačiau pastarosios yra dviašmenis kardas. Vokietija paskelbė, kad išleis mažiausiai 65 milijardus dolerių, kad padėtų kai kuriems piliečiams įsigyti energijos ir suteiktų mokesčių lengvatas daug energijos vartojančioms įmonėms. Tai reikštų trečiąjį paramos, susijusios su energetikos krize, etapą, kurio bendra suma padidėtų iki maždaug 100 mlrd. USD, tuo metu, kai vartotojų kainų infliacija Europoje viršija 9 % per metus.
Aukštos kainos gali padėti išgydyti aukštas kainas, tačiau šis poveikis yra ribotas, kai kalbama apie esminius dalykus. Strategas adresu
"Deutsche Bank"
Vokietijos gamtinių dujų suvartojimas kovo mėn. buvo 20% mažesnis už penkerių metų vidurkį, o tai leido vyriausybei kaupti dujų atsargas žiemai greičiau, nei tikėjosi kai kurie analitikai. Tačiau Deutsche pažymi, kad rugpjūtis buvo vasaros mėnuo su maža paklausa; žiema yra kita istorija. Jei Vokietija ir toliau negaus rusiškų dujų ir net jei paklausa šią žiemą išliks 15% mažesnė už vidutinę, bankas teigia, kad iki kovo tiekimas bus išeikvotas. Tikėtina, kad sumažėjusi pasiūla šią žiemą paskatintų normuoti.
Bleakley's Boockvar teigia, kad JAV investuotojai gali neįvertinti, kaip Europos problemos gali sugrįžti čia. Jis pastebi, kad Europos Sąjungos ir JK ekonomika kartu sudaro apie 20 trilijonų dolerių, o tai nėra daug mažesnė už maždaug 25 trilijonus JAV dolerių ekonomiką ir sudaro maždaug ketvirtadalį pasaulio BVP. Europa prisidėjo apie 25 proc
Apple
S
(ticker: AAPL) pajamos 2021 m., o regionas sudarys 20–25 % S&P 500 pajamų. Be potencialiai sumažėjusios paklausos dėl aukštų energijos kainų, JAV įmonės, turinčios didelį poveikį Europoje, turi kovoti su stipriu doleriu, dėl kurio jų produktai brangsta užsienyje ir mažėja repatrijuojamas pelnas.
Europos bėdos taip pat gali sukelti galimybių: nors analitikai, tokie kaip Peccatiello, rekomenduoja vengti Europos investicijų, Shalett iš Morgan Stanley yra mažiau pesimistiškas. Europos akcijos per pastaruosius 12 metų buvo prastesnės už JAV akcijas, o tai iš dalies atspindi nuviliantį santykinį augimą ir ne tokią veiksmingą pinigų ir fiskalinę politiką. Shalett teigia, kad per pastaruosius 12 mėnesių Europos santykinis išankstinis kainų ir pajamų koeficientas sumažėjo dėl silpno atsigavimo po pandemijos ir Rusijos ir Ukrainos karo padarinių.
Nors recesija Europoje atrodo neišvengiama, tikėtina, kad ECB toliau didins palūkanų normas, o skolų krizė yra daugiau nei menka galimybė. Dalis šių blogų naujienų yra diskontuojamos regiono akcijose, sako Shalett, o tai reiškia, kad yra galimybių kantriems investuotojams. Kita vertus, JAV turtas tampa nepatrauklus užsienio investuotojams, nes valiutos apsidraudimo sąnaudos yra didelės, infliacijos palūkanų normos konverguoja, o FED obligacijų pirkimas mažėja, sako ji.
Fed politika ir toliau bus svarbiausia JAV investuotojams. Tačiau sureguliuoti kitą dinamiką, ypač Europoje, yra neprotinga ir tai gali kainuoti brangiai.
Rašykite Lisa Beilfuss [apsaugotas el. paštu]
