Nepaisant geopolitinių rūpesčių, euro zonos BVP ir užimtumas auga greičiau nei tikėtasi

Vartotojų kainų augimą paskatino energetikos krizė Europoje paveikė Europos šalių ekonomiką, todėl augimas sustojo, o rinkos dalyviai pergalvojo savo rizikos apetitą.  

Nepaisant to, kad pagrindiniai veikėjai iš naujo įvertino savo potraukį rizikuoti, euro zonos ekonomika augo labiau nei iš pradžių tikėtasi, nes bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį 0.8 m. ketvirtį išaugo 2022 %, o tai paskatino vartojimo ir vyriausybės išlaidos. Eurostatas duomenys išleistas rugsėjo 7 d.

Kita vertus, išorės prekybos indėlis buvo neigiamas, nes tiek eksportas, tiek importas padidėjo atitinkamai 1.3 ir 1.8 procento. 

valstybės narės įnašas

Didžiausias bloko ekonomikos variklis – Vokietija – išaugo vos 0.1 proc., Prancūzija – 0.5 proc., o Italija ir Ispanija – po 1.1 proc. Nyderlandai pirmavo su 2.6% augimu, po to seka Rumunija ir Kroatija, kurios augo atitinkamai 2.1% ir 2%.  

Užimtumo augimas 

Po BVP augimo, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonoje išaugo 0.4 proc. Per metus užimtumo skaičius taip pat išaugo 2.7%, o žmonių dirbtų valandų skaičius per metus padidėjo 3.7%. 

Iš valstybių narių didžiausias užimtumo augimas buvo Lietuvoje, po to seka Čekijos Respublika ir Airija – atitinkamai 3.1%, 1.6 ir 1.6%. Ispanijoje užimtumas sumažėjo 1.1%, Portugalijoje – 0.7%, Estijoje – 0.6%.  

Ateitis lieka neaiški

Nepaisant solidžių skaičių, tikimasi, kad antroje metų pusėje ir iki 2023 m. ekonomikos augimas gerokai sulėtės, nes recesijos lūkesčius didėja. 

Be to, istoriškai aukšta infliacija gali dar labiau išspausti vartotojus, darydama spaudimą įmonių pelningumui ir taip virsdama visišku augimo stagnacija ir sulėtėjimu. 

Pirkite akcijas dabar naudodami „Interactive Brokers“ – pažangiausią investavimo platformą

Atsakomybės neigimas: Šios svetainės turinys neturėtų būti laikomas patarimu investuoti. Investavimas yra spekuliatyvus. Investuodami rizikuojate jūsų kapitalu.