Investuotojams ES Baltijos šalys lenkia Europą. Bet geopolitika ne jiems palanki

Trys Baltijos valstybės – Estija, Lietuva ir Latvija jau 18 metų yra Europos Sąjungos dalis. Ir pastaruosius šešerius metus investuotojams ten buvo geriau nei lėtoje, krizės apimtoje Europoje.

Nuo tada OMX Baltic 10 indeksas lenkia FTSE Europe. Net ir tokiais blogais metais, kaip šis, žvelgiant į metus iki šios dienos. Tai įrodo, kad kylančios ekonomikos šalys vis dar gali įveikti besivystančias.

Ta pergalių serija baigiasi.

Geopolitika ir aukšto lygio korupcijos byla tarp žinomo Latvijos verslo grasina nuslopinti tai, kas ilgus metus buvo geriausiai saugoma Europos investuotojų paslaptis.

Kardo barškėjimas, aiškus priešinis vėjas

Per daug barška kardas. Baltijos šalys, po dešimtmečius trukusio sovietų valdymo jokiu būdu nemėgusios Maskvos, siekia, kad Rusija pralaimėtų Ukrainoje.

Pasakojo latvis Krišjānis Kariņš ir lietuvė Ingrida Šimonytė FT Global Boardroom konferencija birželio 8 d kad dėl infliacijos darosi vis sunkiau išlaikyti Europą vieningą sankcijų klausimu. Tačiau jie pridūrė, kad ES turi ir toliau daryti spaudimą Rusijai arba rizikuoti, kad Rusija nukreips žvilgsnį į kitas šalis. „Mūsų tikslas turi būti, kad Putinas pralaimėtų karą“, – sakė Kariņš.

Neatsižvelgti į tai, kad birželio 21 d. Lietuvos vadovas tuomet įsakė a tranzito maršrutas užblokuotas tarp Kaliningrado, nedidelės Rusijai priklausančios teritorijos Lietuvos vakarinėje sienoje, ir Baltarusijos. Dviem šalims, įspėjančioms, kad Rusija gali sulaukti agresyvumo prieš kitas silpnas buvusias sovietines valstybes, tiek Latvija, tiek Lietuva atrodo gerai kišančios širšių lizdą.

Praėjus savaitei po blokados, Rusija ir Baltarusija pagrasino Lietuvai kariniais veiksmais, jei užblokuos tranzito kelią, rašo Kijevo paštas. pranešė birželio 27 d. Nuo tada jie tai sako beveik kas antrą savaitę.

„Bet kokios kalbos apie Kaliningrado blokadą yra melas. Lietuva vykdo ES sankcijas Rusijai dėl jos agresijos ir karo prieš Ukrainą“, – sakė D. Šimonytė.

Tam tranzito maršrutui taikomos sankcijos, kad ir ką Simonytė sakytų.

Nuo birželio 10 d. Simonytės komentarų dėl tranzitinio maršruto sankcijų Baltijos 1.58 rinka smuko apie 21%. Nuo to laiko FTSE Europe pabrango 0.98%. Rinka nerimauja.

Didelis verslas, dideli rūpesčiai

Kadangi karas prieš smegenis, dabar ne laikas besivystančių rinkų verslo istorijoms pradėti atstumti žmones.

Šių metų pradžioje Latvijos ekonomikos reikalų teismas išteisino visus kaltinamuosius dėl vadinamojo. „Skaitmeniniai vartai“ baudžiamoji byla – kova su korupcija, kuri tęsiasi nuo 2000-ųjų vidurio.

Su ta byla susipažinę teisininkai teigė, kad vyriausybė vis dar laiko milijonines areštuotas lėšas.

Johnas Sandwegas, Nixon Peabody partneris Vašingtone ir buvęs Generalinis advokatas Tėvynės saugumo departamente ir buvęs laikinai einantis ICE direktoriaus pareigas Obamos administracijoje, sakė, kad tai „nepavyksta pasiekti teisingos pusiausvyros tarp bendrųjų interesų ir investuotojų pagrindinės teisės į savo nuosavybę. . Jis nėra susipažinęs su „Digitalgate“ byla. Tačiau panašiai žmonės, kurių turtas buvo įšaldytas atliekant baltųjų apykaklių kriminalinius tyrimus, jo niekada negrąžino arba, laimėjus bylą, buvo grąžinti į naują teismą, kad būtų ištaisyta.

Kova su korupcija visada yra vienas pagrindinių stojimo į Europos Sąjungą nuomininkų. Tai greičiausiai bus viena didžiausių blokadų, leidžiančių Ukrainai prisijungti.

Kalbėdamas apie Latvijos teismus, Vokietijos Bundestago finansų komiteto narys Olavas Guttingas pažymėjo, kad „Latvijos teismų ir teismų sistemos reikalauja skubių reformų. Latvijos teismai, pasikartojantys nesugebėjimu patraukti baudžiamojon atsakomybėn vietos oligarchus ir korumpuotus aukšto rango pareigūnus, o ne persekioti tiesioginių užsienio investicijų lyderius, kenkia Latvijos reputacijai.

Guttingas teigė, kad vietiniai prokurorai ir teisėjai pernelyg „agresyviai areštavo turtą“ ir kad jie „nepaiso (už) prokuroro diskrecijos, sąžiningumo ir pagarbos baudžiamajam procesui bei įrodinėjimo taisyklėms pagrindų“.

Daugelis bylų, kai per daugelį metų Latvijoje buvo neteisėtai areštuota privati ​​nuosavybė, netrukus bus nagrinėjamos Europos ir Didžiosios Britanijos teismuose. Tai gali pakenkti Latvijos įvaizdžiui – šaliai, kuri priklauso trims Baltijos seserims, kurios nuo to laiko pralenkė žemyninę Europą.

„Dėl Rusijos grėsmės Europai dar svarbiau laikytis kartu“, – sakė Guttingas. „Negalime leisti, kad Europos namuose būtų įtrūkimų, kai kalbama apie teisinės valstybės principus“, – sakė jis.

Birželio 23 d. laiške už teisingumą atsakingam Europos Komisijos nariui Didier Reyndersui Marion Walsmann, Europos Parlamento narė Vokietijoje ir Teisės reikalų komiteto vicepirmininkė, rašė, kad Latvija kuria „pavojingą precedentą“ kai kuriuose pastaruoju metu baltosios apykaklės baudžiamosios bylos, kuriose – aukštesnės instancijos teisme neįrodžius neteisėtų veiksmų, žemesnės instancijos teismui buvo suteikti įgaliojimai panaikinti sprendimą ir pradėti iš naujo.

„Latvijos valdžios institucijos akivaizdžiai prieštarauja Europos pirminei ir antrinei teisei, įskaitant teisinės valstybės principus, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją ir teisę nebūti pakartotinai teisiamam už nusikaltimą, už kurį jau išteisintas arba nubaustas“, Walsmann rašė.

Kai 2004 m. Baltijos šalys įstojo į ES, rinkoms prireikė šiek tiek laiko subręsti. Išsiskyrimas iš valstybės kontroliuojamų senosios Sovietų Sąjungos būdų užtruktų.

Valiutų keitimas į eurą buvo susijęs su vis didesniais skausmais. Privatizuotos valstybės kontroliuojamos įmonės; dalys parduotos. Buvo pastatytos naujos mini imperijos. Europos Sąjungoje buvo būtina užtikrinti, kad senosios sovietinės sistemos likučiai neišliktų nepažeisti.

Tai yra kartų problema, o Baltijos šalyse, kaip ir didžiojoje senosios komunistinės Europos dalyje, vis dar skauda.

„Aš sveikinu Latvijos įsipareigojimą kovoti su pinigų plovimu, tačiau realybė yra tokia, kad Latvijos teismai nesugeba patraukti vyriausybės atsakomybės ir leidžia konfiskuoti lėšas, remdamiesi mažais arba visai neteisėtais įrodymais“, – sako Sandwegas. „Teismai leido vyriausybei tiesiog pakartotinai iškelti tą pačią bylą ir dar kartą sukąsti obuolį.

Jis teigė, kad vienoje byloje, kurioje dalyvavo Nixonas Peabody, jie įrodė areštuotų lėšų teisėtumą prieš teismą ir laimėjo. Vyriausybė sprendimą apskundė. „Mes vėl nugalėjome, nes apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Užuot priėmusi nuosprendį, vyriausybė tiesiog perdavė bylą kitam pirmosios instancijos teismui“, – sako jis.

Keisti teisinės valstybės vingiai gąsdina besivystančių rinkų investuotojus. Karas jį tik papildo. Per pastarąsias keturias savaites Baltijos šalys nuslydo žemiau Vakarų Europos akcijų rinkų. Jei saboro barškėjimas nesiliaus ir prasidės tikras susišaudymas, trijose Baltijos valstybėse viskas pasisuks labai greitai.

Vis dėlto Europos ribose tai yra augimo istorijos. Latvija išaugo 3.6% 2022 metų pirmąjį ketvirtį; Lietuva išaugo 1%. Estija yra prasčiausios būklės ir beveik sustingusi 0.1% augimas pirmajame. Palyginimui, Prancūzijos BVP sumažėjo 0.2% pirmąjį ketvirtį. Italija ir Vokietija augo lygiai su Estija.

Birželio 28 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pareiškė, kad Estija puikiai susitvarkė su pandemijos sukeltais ekonominiais sukrėtimais ir tikimasi, kad ekonomika toliau augs. Ekonominės rizikos daugiausia yra geopolitinės – Rusijos rizika ir Ukrainos karo įtaka infliacijai.

Lietuvoje, didžiausioje iš Baltijos šalių, vienos didžiausių pastatų valdymo ir inžinerijos grupių Baltijos šalyse „Civinity“ generalinis direktorius Latvijoje buvo apkaltintas įtariamas pinigų plovimas anksčiau šį mėnesį.

Ir Latvijoje Pasak Ekonomikos ministerijos, elektros, gamtinių dujų, šiluminės energijos ir naftos kainos šiais metais greičiausiai padidės 39%, o benzino kainos turėtų padidėti 40% dėl Europos politikos sankcijų Rusijos naftai ir dujoms.

Atrodo, kad tai dar vienas priešpriešinis vėjas, kurio rinka neįvertino. Iki šiol OMX Baltic 10 dar nėra meškų rinkoje, kitaip nei FTSE Europe. Dabar tai tik laiko klausimas.