G20 laukia „sunkios“ derybos dėl klimato

BALI, Indonezija – G-20 ministrai susirinko Indonezijoje aptarti pažangos dėl anglies dvideginio išmetimo. Tačiau lūkesčiai maži.

20 šalių grupė sudaro apie 75 % viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. 2021 metais grupė pripažino, kad norint apriboti visuotinį atšilimą iki 1.5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, reikės „prasmingų ir veiksmingų“ žingsnių.

Tačiau yra nusivylimas dėl konkrečių priemonių trūkumo tuo metu, kai Rusijos invazija į Ukrainą privertė kelias vyriausybes toliau naudoti anglį ilgiau nei tikėjosi.

„Daugelis pasaulio šalių griežtai smerkia Rusijos agresiją Ukrainoje... todėl buvo sunku derėtis su rusais“, – CNBC Balyje sakė Nyderlandų klimato ir energetikos ministras Robas Jettenas.

Rusija yra tarp G-20 šalių. Šį mėnesį apie tai pranešė „Sky News“ ir kiti Rusija degina gamtines dujas kuriuos paprastai būtų eksportavęs į Europą. Pasak G-20 priimančiosios šalies Indonezijos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaus lapkritį numatytame lyderių susitikime.

„Taip pat yra didžiulė energetikos krizė, pasaulinės kainos yra aukštos, žmonėms sunku mokėti už energiją. Ir tai taip pat... nepadeda kovoti su klimato kaita, nes daugelis šalių vėl grįžta prie iškastinio kuro“, – sakė Jetten.

Po neprovokuotos Kremliaus invazijos į Ukrainą ir gamtinių dujų srautų iš Rusijos į Europą sutrikimo, tokios šalys kaip Nyderlandai, Vokietija ir Austrija pareiškė, kad turės deginti daugiau anglies – iškastinio kuro.

Kitos pasaulio dalys padidino anglies vartojimą, įskaitant Kiniją, kuri patyrė a šią vasarą stipri karščio banga ir naudoja rekordiškai daug energijos.

Tie sprendimai, nors ir laikini, skiriasi nuo ankstesnių susitarimų.

Vienos iš dalyvaujančių šalių pareigūnas, kuris nenorėjo būti įvardytas dėl derybų jautrumo, sakė, kad pagrindinis šių susitikimų iššūkis yra „kaip mes galime išlaikyti šalis, kad jos laikytųsi (klimato) tikslų“.

„Daugelis (tautų) stengiasi būti lankstūs. Ar galime išlaikyti tikslus? – sakė pareigūnas.

Indonezijos vyriausybė pripažino, kad derybos yra sunkios.

„Diskusija dėl įsipareigojimo yra gana sudėtinga, nes kai kurioms šalims narėms ji turi tam tikrų pasekmių“, – sakė G20 pirmininkaujanti Indonezija. pareiškimas prieš susitikimus.

„Dabartinė geopolitinė padėtis taip pat kelia iššūkį vykstančiame derybų procese“, – rašoma pranešime pridūrė, turėdamas omenyje Rusijos invaziją į Ukrainą.

Australijos aplinkos ir vandens ministrė Tanya Plibersek sakė, kad Rusijos ataka prieš savo kaimynę „sudėtingo derybų“. Tačiau šalys jokiu būdu negalėtų ignoruoti tos nelegalios invazijos į Ukrainą. Tai turi būti kažkas, apie ką kalbama tokiuose tarptautiniuose susitikimuose kaip šis.

Tuo tarpu dėl ekstremalių oro reiškinių visame pasaulyje vyriausybė turi imtis veiksmų vis labiau. Pavyzdžiui, Pakistanas išgyvena žiaurius potvynius, kurių trečdalis šalies yra po vandeniu.

Ten esantis vyriausybės ministras naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad tarptautinė bendruomenė turi „atsakomybę“ padėti Pakistanui ir užkirsti kelią būsimiems ekstremaliems oro reiškiniams, nes šalies anglies pėdsakas yra vienas mažiausių pasaulyje.

Europoje dėl Vokietijos sausros sumažėjo Reino upės vandens lygis, todėl tapo sunkiau transportuoti kurą, kviečius ir kitus daiktus.

„Turime paspartinti savo žaidimą, o visi šie ekstremalūs oro reiškiniai visame pasaulyje – Europoje, Azijos Ramiojo vandenyno regione, bet ir Amerikoje, [yra] tikrasis mūsų pažadinimo skambutis visiems. kad turime veikti dabar“, – sakė Nyderlandų ministras Jettenas.