Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų sutapo su investicijų į vėją sumažėjimu

Vokietija kažkada buvo vėjo energetikos plėtros lyderė, tačiau po 2015 m. ji apribojo investicijas į vėją, nes vis labiau rėmėsi iš Rusijos importuojamomis gamtinėmis dujomis.

„Jei šalis būtų ėjusi ta pačia metinių įrenginių augimo trajektorija, kaip ir likusioje Europoje, 32 m. pabaigoje įrengti vėjo energijos pajėgumai būtų buvę 2021 gigavatais didesni“, – teigiama naujoje ataskaitoje.Vėjai nepanaudoti“, Helsinkyje įsikūrusio Energijos ir švaraus oro tyrimų centro.

„Ši papildoma vėjo jėgainė būtų pagaminusi daugiau elektros nei šešios likusios Vokietijos atominės elektrinės 2021 m.“, – teigiama ataskaitoje, ir ji būtų pakeitusi daugiau dujų nei Vokietija importavo per Nord Stream dujotiekį 1 prieš nutraukiant tiekimą.

Ataskaitoje teigiama, kad jei Vokietija būtų tęsusi ankstyvą vėjo plėtros tempą, ji būtų galėjusi sutaupyti 23 milijardus eurų, kuriuos šiais metais išleido gamtinėms dujoms ir išvengusi 5 % su energija susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Toks išmetamųjų teršalų kiekis prilygsta visai Šveicarijos praėjusių metų emisijai.

„Vietoj to, – rašoma ataskaitoje, – Vokietija įžengia į pirmąją karo žiemos žiemą Europoje per daugiau nei 70 metų, kai energijos tiekimas nėra toks patikimas, nei turėjo būti.

Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų dažnai siejama su jos sprendimu uždaryti savo atomines elektrines po 2011 m. Fukušimos branduolinės katastrofos. Tačiau CREA ataskaitoje teigiama, kad vėjo energija galėjo veiksmingai pakeisti šias dujas.

„Dujų ir vėjo energijos panaudojimas energetikos sistemoje yra skirtingas, todėl jie toli gražu nėra tobuli pakaitalai“, – pripažįstama ataskaitoje. „Tačiau energetikos sektoriuje, kur Europoje sunaudojama apie trečdalis visų dujų, išaugusi vėjo energijos gamyba pakeis dujas ir anglį santykiu, kuris priklausys nuo kuro kainų ir daugybės kitų faktorių – tai paprasčiausia pasekmė. nuopelnų tvarka, pagal kurią generavimo šaltiniai su didžiausiomis ribinėmis sąnaudomis naudojami paskutiniai. Ekstremalioje fizinio dujų trūkumo situacijoje dujų kainos pakyla taip aukštai, kad keičiamas kuras beveik visada tampa dujomis.

Kol Ukrainos karas nepadidėjo gamtinių dujų kainos, dujų ekonomika buvo palankesnė nei anglies. Per pastaruosius 20 metų Vokietija sunaudojo daugiau dujų, nes pasitraukė iš anglies ir atominių elektrinių.

Jei Vokietija būtų investavusi į daugiau vėjo energijos, „tai būtų galėjusi gerokai sumažinti Vokietijos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir taip sumažinti Putino galimybes šantažuoti Bundesrepubliką mažinant dujų tiekimą“, sakoma ataskaitoje.

„Vokietiją būtų mažiau paveikęs Rusijos ginkluotas prekyba energetikos produktais ir iškastinio kuro kainų svyravimai pasaulinėje rinkoje.

DAUGIAU NUO FORBŲAr Europa per greitai, per lėtai ar teisingai perėjo prie atsinaujinančių energijos šaltinių?By Jeffas McMahonas