(„Bloomberg“) – Tai užtruko vieną didžiausių akcijų rinkos žingsnių Kinijos istorijoje, tačiau prezidentas Xi Jinpingas pagaliau gali atsižvelgti į tarptautinių investuotojų susirūpinimą.
Labiausiai skaityta iš „Bloomberg“
Šią savaitę Xi vyriausybės duoti didžiuliai pažadai padaryti reguliavimą skaidresnį ir nuspėjamesnį, taip pat įsipareigojimas užsienio rinkoms, įskaitant Honkongą, rodo, kad valdžios institucijos kreipiasi į investuotojus užsienyje. Valdančioji komunistų partija siekia susigrąžinti tarptautinių fondų ir pasaulinės verslo bendruomenės pasitikėjimą po to, kai šalis buvo sujungta su Rusija kaip „neinvestuotina“ vieta.
Kinija praėjusią savaitę atviriau atsiribojo nuo Rusijos, sakydama, kad nori išvengti JAV sankcijų poveikio ir žada „niekada nepulti“ Ukrainos. Xi ketina kalbėti su JAV prezidentu Joe Bidenu penktadienio rytą Vašingtone pirmą kartą nuo Rusijos invazijos.
Xi pamainos prieštarauja nepalenkiamai jo draugo prezidento Vladimiro Putino strategijai, nepaisant pasaulinių sankcijų, naikinančių Rusijos ekonomiką. Nors Kinija vis dar turi laikytis šios savaitės pažadų, retorika padėjo sumažinti sumaištį šalies finansų rinkose. Kinijos akcijų matuoklis Honkonge atsigavo sparčiausiu tempu nuo 1998 m. Azijos finansų krizės.
„Rinka buvo laisvo kritimo bangoje – reikėjo aiškaus vyresniojo lygio signalo, kad būtų išvalytas oras“, – sakė Kalifornijos San Diego universiteto docentas Viktoras Shihas, tyrinėjantis elitinę Kinijos politiką. „Manau, kad neaiškios ir net žalingos politikos sąlygos pradėjo kelti visišką paniką.
Per naujausią galimą poslinkį Xi Politbiuro posėdyje pažadėjo apriboti šalies „Covid-Zero“ politikos ekonominį poveikį – pirmą kartą jis tai padarė per pandemiją.
Honkongo lyderė Carrie Lam ketvirtadienį pažadėjo peržiūrėti kovos su Covid priemones, paskatinusias vis didesnį verslo bendruomenės pasitraukimą. Tai įvyko praėjus mėnesiui po to, kai Xi vietos pareigūnams pasakė, kad omikrono protrūkio suvaldymas yra „misija, kuri viršija viską“.
Be kitų svarbių šios savaitės įvykių, Kinijos vertybinių popierių priežiūros institucija svarsto galimybę jau šiais metais suteikti JAV reguliuotojams galimybę atlikti įmonių auditą, sakė su šiuo klausimu susipažinę žmonės. Tai būtų didžiausia Pekino nuolaida nuo tada, kai Kinijos įmonės pirmą kartą buvo įtrauktos į JAV biržos sąrašus daugiau nei prieš du dešimtmečius, ir gali padėti sumažinti susirūpinimą dėl priverstinio išbraukimo iš biržos.
Valstybės taryba teigė, kad susidorojimas su interneto platformų įmonėmis bus baigtas „kuo greičiau“. Padidėjęs reguliavimas padėjo nuvalyti net 661 mlrd. USD nuo „Alibaba Group Holding Ltd.“ akcijų nuo 2020 m.
Finansų ministerija pareiškė, kad šiais metais nepratęs nekilnojamojo turto mokesčio tyrimo – plano, kuris buvo paskelbtas spalį. Kinijos ministrų kabinetas pareiškė, kad jis išspręs nekilnojamojo turto vystytojų riziką. Likvidumo krizė tokius statybininkus kaip „China Evergrande Group“ slėgė šalies nekilnojamojo turto, akcijų ir kreditų rinkas kelis mėnesius. Anksčiau pareigūnai tokių įmonių vertės žlugimą apibūdino kaip rinkos įvykį, dėl kurio vyriausybės įsikišimo nereikės.
Xi vyriausybė iki šiol mažai rodė susirūpinimą dėl neramumų Kinijos rinkose. Valstybės vykdomos kampanijos, pvz., „bendra gerovė“, apribojo privataus sektoriaus augimą ir praėjusiais metais nusmukdė MSCI China akcijų indeksą 22 % – tai didžiausias neigiamas rezultatas, palyginti su pasaulio akcijomis nuo 1998 m. Investuotojai į Kinijos šlamšto dolerių obligacijas patyrė prasčiausią santykinę grąžą nei dešimtmetį.
Tačiau Xi ketina siekti trečios prezidento kadencijos per du dešimtmečius truksiantį vadovybės pertvarkymą vėliau šiais metais, todėl Komunistų partija pirmenybę teikia stabilumui.
Vyriausybei būtinybė imtis veiksmų tapo vis aktualesnė. Pasaulinis pasitikėjimas Kinijos finansų rinkomis pagal kai kuriuos rodiklius buvo silpniausias nuo 2008 m. finansų krizės, kai akcijos krito, smuko kreditai ir rekordinis vyriausybės obligacijų nutekėjimas pakirto valiutos stiprumą. Honkongo, kaip tarptautinio finansų centro, reputacija buvo suabejota po to, kai dvejus metus trukusios uždaros sienos privertė mažiausiai dešimtis tūkstančių gyventojų palikti miestą.
Didžiausias Covid protrūkis Kinijoje nuo Uhano ir Putino invazijos į Ukrainą kelia naujų ir nenuspėjamų grėsmių ir taip lėtėjančiai Kinijos ekonomikai. Valdžios institucijos rizikuoja, kad sprogs nekilnojamojo turto rinkos burbulas, o didžiausių vystytojų būsto pardavimai per pirmuosius du mėnesius sumažėjo 43 % per metus.
Vis dar daug kas gali suklysti investuotojams. Dėl Kinijos artumo su Rusija ji tampa vis stiprėjančios geopolitinės įtampos centru. Galimas „Tencent Holdings Ltd.“ mokėjimų verslo atnaujinimas ir „Didi Global Inc.“ atidėtas įtraukimas į Honkongo sąrašą rodo, kad vargu ar reguliuotojai sušvelnins „Big Tech“.
Centrinio banko sprendimas šią savaitę susilaikyti nuo palūkanų normų mažinimo buvo priminimas, kad pinigų politika išliks apdairi. Jaučiai per pastaruosius metus buvo sudeginti tiek kartų, kad tik nedaugelis yra įsitikinę, kad blogiausia pagaliau baigėsi. Rinkos išlieka nepastovios – Hang Seng China matuoklis penktadienį nukrito net 3.6%, o vėliau atsigavo.
Xi vyriausybė ir anksčiau susidūrė su griūvančiu investuotojų pasitikėjimu. Stipri intervencija į vidaus akcijų rinką 2015 metais po burbulo sprogimo sulaukė pasaulinių fondų kritikos, sakydami, kad pareigūnai nusisuka nuo laisvosios rinkos reformų. Netvarkingas juanio devalvavimas tais pačiais metais paskatino kapitalo nutekėjimą ir kėlė klausimų dėl Kinijos finansų rinkų priežiūros kompetencijos. 2018 m. CSI 300 indeksas prarado maždaug ketvirtadalį savo vertės dėl Kinijos ir JAV prekybos karo sukelto žlugimo.
Tačiau kiekvieną kartą Xi vyriausybė tęsė planus toliau atverti Kinijos kapitalo rinkas ir pritraukti užsienio lėšų. 2018 metais šalies vidaus akcijos buvo įtrauktos į MSCI indeksus, o nuo kitų metų obligacijos įtrauktos į pasaulinius lyginamuosius indeksus.
Netrukus užsienio investuotojams neužteko. Nuo 2019 m. pradžios iki 2021 m. pabaigos užsienyje turimos vietinės akcijos padidėjo daugiau nei 242 % iki 3.9 trilijono juanių (614 mlrd. USD). Įplaukos į šalies obligacijų rinką išaugo 129% iki 4.1 trilijono juanių.
Vakarų kapitalas ir technologijos yra būtini Kinijai, nepaisant pastarųjų pastangų, kad šalis taptų savarankiškesnė. Praėjusiais metais tiesioginės užsienio investicijos viršijo 1 trilijoną juanių, o maždaug trečdalis buvo nukreipta į aukštųjų technologijų sektorius, šį mėnesį sakė Kinijos prekybos ministras Wang Wentao.
Tikėtina, kad poreikis užtikrinti, kad pasauliniai investuotojai būtų Kinijos pusėje, artimiausiu metu nesibaigs.
„Kinija negali vystytis atsiskyrusi nuo pasaulio ir pasaulis negali vystytis be Kinijos“, – sakė viceprezidentas Wang Qishan, kalbėdamas lapkritį Bloomberg Naujosios ekonomikos forume. „Kinija išskleis savo rankas, suteiks pasauliui daugiau rinkos investicijų ir augimo galimybių.
Labiausiai skaitoma iš „Bloomberg Businessweek“
© 2022 Bloomberg LP
Šaltinis: https://finance.yahoo.com/news/global-exodus-chinese-markets-prompts-074623911.html