Pasaulinė prekyba niekada neatrodys taip pat

Pasaulinė prekyba atrodys taip, kaip niekada anksčiau to nematėte.

Ir dėl to galite kaltinti ekonominio nacionalizmo augimą, teigiama naujausioje ataskaitoje.

„Nepriešingumas tarp Kinijos ir Vakarų kursto ekonominio nacionalizmo liepsnas“, – teigiama pranešime Londone įsikūrusi konsultacinė įmonė „Capital Economics“.. Savo ruožtu autoriai mano, kad pasaulinė prekybos sistema, kurią turime maždaug nuo 1945 m., dabar „lūžo“ ir sukels du pagrindinius prekybos blokus.

Tai greičiausiai bus didelis smūgis klestėjimui, kuriuo visi džiaugėmės nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Nuo ašies valstybių pralaimėjimo 1945 m. pasaulinės prekybos apimtis nuolat didėjo dešimtmetį po dešimtmečio. Paskutinis antplūdis prasidėjo Kinijai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) 2001 m. gruodį.

Daugumos laisvosios rinkos ekonomistų seniai laikosi nuomonės, kad laisva prekyba yra geras dalykas, nes ji leidžia padidinti ir efektyvesnę pasaulinę produkciją. Laisva prekyba – tai jokių muitų, kvotų ar netarifinių kliūčių importui iš užsienio.

Mes tarsi atvykome per pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį. Vidutiniai tarifai sumažėjo iki 2.6 %, 2017 m. sumažėjo nuo 8.6 % 1994 m. Sumažėjus prekybai, 60 m. ji pasiekė aukščiausią tašką ir sudarė šiek tiek daugiau nei 2008 % pasaulio BVP, ji svyravo šiek tiek žemiau, o po 2018 m. pradėjo kristi nuo skardžio. Pasaulio banko duomenimis.

Ir dabar esame naujoje eroje. Bent jau taip teigiama sostinės ekonomikos ataskaitoje.

Sostinė mano, kad pandemija ir karas Ukrainoje paaštrino problemą, o šalys siekia protekcionizmo (dar žinomos kaip prekybos kliūčių kėlimas), nes jų pačių pramonės šakos kenčia nuo baisaus nestabilios pasaulio ekonomikos poveikio.

Rezultatas bus du platūs prekybos blokai. Pirmiausia ir didžiausios bus JAV, jos sąjungininkės ir draugai. Kita bus Kinija, jos sąjungininkai ir draugai.

Toks pokytis sumažins produktyvumo augimą, padidins infliaciją, teigiama pranešime. Tikėtina, kad ypatingų gebėjimų darbuotojų judėjimas tarp šių dviejų sričių sumažės ir dėl to sulėtės inovacijos bei ekonominė pažanga.

„[G]eopolitiniai sumetimai [turės] svarbesnį vaidmenį priimant sprendimus dėl išteklių paskirstymo“, – teigiama ataskaitoje. Kitaip tariant, plikas kapitalizmas mirs, kai valstybė vis labiau įsikiš į rinkas.

Jei vien tai neatrodo pakankamai blogai, yra daugiau.

Technologijų ir farmacijos įmonės labai nukentės nuo prekybos apribojimų, todėl jų pelno augimas sumažės. Tai ypač blogai Europai ir JAV, nes tai yra du sektoriai, kurie per pastaruosius porą dešimtmečių padarė didelę naudą.

Geros naujienos tiems, kurie yra JAV bloke, bus daug geriau nei Kinijoje. Ataskaitoje tai paaiškinama taip:

• „[Kinijos vadovaujamame bloke dominuoja pati Kinija, todėl adaptacija tampa sunkesnė ir dėl to didėja potencialus ekonominis smūgis. Tai įtraukta į mūsų požiūrį, kad šio dešimtmečio pabaigoje Kinijos augimo tempas sulėtės iki 2 proc.

Kinijai 2% augimo tempas prilygsta žlungstančiai Vakarų ekonomikai.

JAV bus lengviau prisitaikiusios dėl toli siekiančių prekybos santykių su pirmaujančiomis ekonomikos šalimis, pavyzdžiui, Vakarų Europos, Japonijos ir Pietų Korėjos atstovais.

Yra grėsminga ataskaitos įžangos pabaiga, ataskaitoje teigiama:

• „Kol bus išvengta krizės ir skilimas lems tik dalinį ankstesnių dešimtmečių integracijos atšaukimą, ekonomikos ir finansų rinkos palaipsniui prisitaikys prie naujos aplinkos. Tačiau yra ir ne tokių gerų galimybių, kurias verta apsvarstyti. Mano akcentas.

Paprasčiau tariant, jei nevyraus šaltos galvos, dviejų pakopų prekybos sistema gali atrodyti kaip rojus, palyginti su visišku ekonominiu žlugimu visame pasaulyje.

Tikėkimės, kad taip neatsitiks.