Štai kaip Kinijos žiniasklaida nušviečia Ukrainą

Pekinas.

Pekino tikslas buvo skatinti derybas, Kinijai bandant atsiriboti nuo Rusijos, nei buvo pavaizduota vasario pradžioje per didelio atgarsio sulaukusią Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.

Ukrainos delegacijai pirmadienį atvykus į Baltarusijos sieną į pirmąjį derybų su Rusija etapą, Kinijos valstybinė žiniasklaida suskubo atnaujinti ir net tiesiogiai transliuoti procesą. Valstybinė žiniasklaida penktadienio vakarą išstūmė pranešimus apie Xi pokalbį su Putinu, kuriuose daugiausia dėmesio buvo skirta Rusijos lyderio norui derėtis.

Ketvirtadienį prasidėjus karui, Kinijos užsienio reikalų ministerija ir toliau akcentavo derybas. Ir nors ji teigė, kad Kinijai nepatiko tai, ką ji mato, ji atsisakė priskirti ataką invazijai.

Kinijos valstybinė žiniasklaida vietoj to vartojo terminą „specialios karinės operacijos“. Valstybinio transliuotojo CCTV kasdieninėje vakarinėje naujienų transliacijoje minimas Rusijos ir Ukrainos konfliktas, tačiau dažniausiai trumpoje maždaug pusvalandžio trukmės programos dalyje apie tarptautines naujienas.

Vėlgi, diskusijos apie karą daugiau buvo sutelktos į pastangas derėtis, o mažiau į Rusijos puolimą.

Nors valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ paskelbė vaizdinius reportažus apie Ukrainos pabėgėlius, kai kurie komunistų partijos laikraštis „People's Daily“ teigė, kad rodo pabėgėlius, atvykstančius prie rytinės sienos su Rusija.

„Xinhua“ retkarčiais tiesiogiai transliavo iš Kijevo, daugiausia apie vietos gyventojų gyvenimus „konflikto“ metu.

Kinijos ambasada Ukrainoje savaitgalį taip pat paskelbė beveik 10 minučių trukmės ambasadoriaus Fan Xianrong vaizdo įrašą, kuriame jis teigė esantis Kijeve ir girdėjęs sirenas, sprogimus ir šūvius.

Kinijos ministras Wang Yi antradienį pokalbyje su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba sakė, kad Kinija yra „labai nuliūdusi“ matydama konfliktą, teigiama oficialiame Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime anglų kalba. Vietos žiniasklaida išstūmė kinišką skaitymo versiją, kurioje taip pat teigiama, kad skambutis buvo skirtas Kinijos piliečių evakuacijai.

Valstybinė finansinė žiniasklaida aptarė karo poveikį prekių kainoms ir rinkoms.

Tačiau, kaip dažnai būna Kinijoje, žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė Xi kalboms ir šalies įvykiams.

Pekinas daugiausia dėmesio skiria tai, kas paprastai yra politiškai jautrus metų laikas – iš esmės simbolinis delegatų susirinkimas sostinėje patvirtinti BVP augimo tikslą, nacionalinį biudžetą ir kitas politikos priemones. Pagrindinis susitikimas prasidės šeštadienį ir truks mažiausiai savaitę.

Rusijos invazija į Ukrainą sutapo su JAV prezidento Richardo Niksono kelionės į Kiniją 50-mečio paminėjimu ir JAV santykių su Pekinu atšilimu.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas pabrėžė JAV ir Kinijos santykių svarbą ir būtinybę skatinti bendradarbiavimą bei grįžimą į „teisingą“ kelią, rašoma Kinijos valstybinės žiniasklaidos komentaruose.

Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovai kaltino JAV dėl Rusijos ir Ukrainos įtampos paaštrėjimo, o valstybinės žiniasklaidos kasdieninės vakarinės naujienų transliacijos rodo, kad JAV nesugeba suvaldyti pandemijos ir išlaikyti stabilumo Artimuosiuose Rytuose.

Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje Kinijos prekybos ministerija nesulaukė nė vieno žurnalistų klausimo apie prekybą su Rusija, Ukraina ar JAV.