Lietuvos eksportas beveik išnyko iš Kinijos rinkos tarp Taivano ginčų

Lietuvos eksportas į Kiniją gruodį patyrė beveik visišką žlugimą, kilus aistringam ginčui dėl Baltijos valstybės paramos Taivanui.

Ketvirtadienį paskelbti Kinijos vyriausybės muitinės duomenys rodo, kad siuntų iš Lietuvos į Kiniją kiekis praėjusį mėnesį sumažėjo 91.4 proc.

Palyginti su 2021 m. lapkričio mėn., sumažėjo 91.1 proc., o tai patvirtina Lietuvos eksportuotojų skundus, kad pastarosiomis savaitėmis jie buvo iššalinti iš Kinijos rinkos.

Ar turite klausimų apie didžiausias temas ir tendencijas iš viso pasaulio? Gaukite atsakymus naudodamiesi SCMP žiniomis, mūsų nauja kuruojamo turinio platforma su paaiškintojais, DUK, analizėmis ir infografikomis, kurias jums pateikė mūsų apdovanojimus pelniusi komanda.

Ginčas kyla dėl Lietuvos sprendimo priimti prieštaringai pavadintą diplomatinę atstovybę iš save valdančio Taivano, kurį Pekinas laiko savo teritorijos dalimi. Tokie buvimai paprastai vadinami Taipėjaus atstovybėmis.

Lapkritį Vilniuje atsidarius Taivano atstovybei Pekinas reagavo įniršiai, o netrukus po to įmonės pranešė, kad Lietuva pašalinta iš Kinijos muitinės sistemos, o tai reiškia, kad negali įvykdyti siuntų.

Praėjusį mėnesį į Kinijos uostus pateko tik 3.8 mln. JAV dolerių vertės lietuviškų prekių, palyginti su 43.1 mln. JAV dolerių prieš metus arba 42.8 mln.

Lietuvos ekonomikai svarbūs sektoriai patyrė visišką išnykimą iš Kinijos rinkos, įskaitant neapdorotą vario ir cinko lydinį, kuris buvo didžiausias eksportas metais anksčiau, ir medienos gaminius, tokius kaip eglė, dar vieną didžiausių eksportuotojų penketuką. Kiti susidūrė su virtualiu sunaikinimu.

Aukštųjų technologijų lazerių, kurių eksportas 2 m. gruodžio mėn., pardavimai sumažėjo 2020 procentais iki vos 95 308,418 JAV dolerių, diagnostinių reagentų – 98 procentais, o Lietuvos žemės ūkio sektoriui svarbių durpių siuntos sumažėjo 92 procentais.

Prieštaringai pavadinta Taivano atstovybė Vilniuje, Lietuvoje. Nuotrauka: Reuters alt=Prieštaringai pavadinta Taivano atstovybė Vilniuje, Lietuvoje. Nuotrauka: Reuters>

Istorija tęsiasi

Tuo pat metu augo Kinijos eksportas į Lietuvą – 27.1 procento išaugo, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu.

Pasak ES šaltinių, Pekinas ir toliau neigia koordinuotą kampaniją, o teigdamas, kad įmonės nusprendė nepirkti prekių iš šalių, kurios „atakavo Kinijos suverenitetą“.

Kinijos vyriausybė teigia, kad Lietuva pažeidžia ES vienos Kinijos politiką – kaltinimą griežtai neigia ir Vilnius, ir Briuselis.

Situacija pasikeitė nuo prieš Kalėdas, kai Pekino muitinė iš pradžių atsisakė susitikti su ES pareigūnais sostinėje, nes buvo „per daug užsiėmusi“ kovodama su koronaviruso pandemija. Vėliau ji nukreipė diplomatus į atitinkamas vietos Kinijos uosto administracijas.

Apklausa rodo, kad lietuviai didžiule dauguma priešinasi Vilniaus politikai Kinijos atžvilgiu

Tuo tarpu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Taivano biuro pavadinimo suteikimas buvo „klaida“, o vyriausybės įgaliotos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad Lietuvos politika Kinijoje buvo nepaprastai nepopuliari.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad situacija nepagerėjo.

„Įmonės bando susigrąžinti pinigus arba atgauti savo prekes, kurios buvo išsiųstos anksčiau ir kurios vis dar buvo išmuitintos“, – sakė jis ir pridūrė, kad duomenys sutampa su anekdotiniais įrodymais, kuriuos jis surinko iš savo narių.

Lietuva yra viena iš mažiausiai priklausomų nuo prekybos su Kinija ES valstybių – tai dažnai paaiškinama agresyvia vyriausybės pozicija Pekino atžvilgiu.

Tačiau dėl sudėtingos Europos tiekimo grandinės į ginčą įsipainiojo ir kitos šalys, o ES renka įrodymus dėl galimos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) bylos prieš Kiniją.

Įmonės iš Vokietijos, Prancūzijos ir Švedijos yra tarp tų, kurios pranešė apie prekių stabdymą Kinijos uostuose, nes jose yra Lietuvoje pagamintų detalių, o tai sukėlė galvos skausmą Briuselio ir kitų viso bloko sostinių institucijoms.

Nors ES retoriškai palaikė Vilnių, ji turi nedaug veiksmų, kurių ji gali imtis, kad išspręstų tariamą Kinijos prievartą.

Verslo atstovai nenori pateikti įrodymų dėl galimo PPO ieškinio, nes bijo būti užšaldyti iš Kinijos rinkos, sakė šaltiniai, teigdami, kad jei Pekinas bando užgniaužti kritiką, jis pasiekė šiek tiek sėkmės.

Taivano įmonė perka lietuvišką romą, skirtą žemyninei Kinijai

Briuselis kuria kovos su prievarta instrumentą, galingą prekybos ginklą, kuris galėtų padėti šalims, apkaltintoms ekonominėmis patyčiomis, išstumti iš pelningų Europos rinkų, tačiau tikimasi, kad tai nebus parengta kelis mėnesius ar net metus.

Prancūzijos vyriausybė, šį mėnesį pradėjusi šešis mėnesius pirmininkauti Europos Vadovų Tarybai, pažadėjo paspartinti šios priemonės kūrimą.

„Mes kritikuojame Kinijos prievartą. Kaip žinote, ant stalo yra kovos su prievarta sistema ir dalis mūsų atsako Prancūzijai pirmininkaujant bus paspartinti tekstą, kad Kinijos prievartos priemonės Lietuvos atžvilgiu nustotų“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le. Drianas sakė praėjusią savaitę.

Antradienį Europos įstatymų leidėjai paragino bloką imtis ryžtingų veiksmų prieš Kiniją, nes priešingu atveju Pekinas taikys tolesnę prievartą.

Sugrąžinkite Lietuvą arba susidursite su didesne Kinijos prievarta, ES vadovams sako įstatymų leidėjai

Laiške ES vadovams 41 įstatymų leidėjų grupė teigė, kad neveikimas leis [KLR] susilpninti ES vienybę ir sustiprinti „skaldyk ir valdyk“ praktiką tarp ES valstybių narių, taip pat sieks sumažinti ES vaidmenį pasaulyje“.

Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Jansa šią savaitę pareiškė, kad šalis derasi su Taipeijumi dėl apsikeitimo diplomatiniais biurais. Jis negailėjo pagyrimų Taivanui, smerkdamas Kiniją, į tai atsakydamas pelnė griežtą Pekino priekaištą.

„Jie yra demokratinė šalis. Sunku klausytis, kaip sostinė su vienos partijos sistema skaito paskaitas apie demokratiją ir taiką visame pasaulyje. Žinote, šalis, kuri yra demokratiška ir gerbia visus tarptautinius demokratijos standartus, įskaitant tarptautinę teisę“, – sakė Jansa.

Šis straipsnis iš pradžių pasirodė „South China Morning Post“ (SCMP), daugiau nei šimtmetį autoritetingiausiame pranešime apie Kiniją ir Aziją. Norėdami sužinoti daugiau SCMP istorijų, naršykite SCMP programą arba apsilankykite SCMP „Facebook“ ir Twitter puslapių. Autorinės teisės © „Pietų Kinijos ryto pašto leidykla“, 2022 m. Visos teisės saugomos.

Autorių teisės (c) 2022 m. „South China Morning Post Publishers Ltd.“ Visos teisės saugomos.