Pasaulio oro linijų pelningumas 2023 m

Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA), prekybos asociacijos, atstovaujančios pasaulinei oro transporto pramonei, generalinis direktorius Willie Walshas nusiteikęs optimistiškai. aviacijos pasaulis Jis sako, kad atsigavimas buvo stiprus ir įsibėgėjo visus metus. Pelnas vis dar nesiekia 2023 m., tačiau juda teisinga kryptimi, nes daugelis oro linijų bendrovių turėtų pelningumą pasiekti 2019 m.

Tikimasi, kad kitais metais keleivių paklausa pasieks 85.5% 2019 m. lygio, o keleivių skaičius pirmą kartą nuo pandemijos pradžios viršys 4 mlrd.

Walshas, ​​kuris taip pat buvo „International Airlines Group“ generalinis direktorius (IAG/British Airways, Iberia, Vueling ir Aer Lingus, be kita ko), pasidalijo savo pastabomis neseniai vykusiame renginyje IATA būstinėje Ženevoje. Labai gerbiamas oro linijų vadovas aptarė savo perspektyvas naujiems metams ir tai, kaip oro linijų vadovai žiūri į likusius priešpriešinius vėjus, su kuriais susiduria pramonė.

Ar Covid vis dar yra kliūtis aviacijos pramonei?

Dabar tai akivaizdžiai endeminė, ir, išskyrus Kiniją, dauguma pasaulio šalių panaikino galiojusius apribojimus. Apribojimai turėjo labai mažai įtakos mažinant ligos plitimą pasauliniu mastu. Galbūt tai sulėtino perdavimą, galbūt tik kelioms dienoms, tačiau tai turėjo drastišką ekonominį poveikį pramonei. Pramonė turi išmokti, kas veikė, o kas ne, kad ateityje nedarytume tų pačių klaidų. Sprendimai turėtų būti pagrįsti tikrais duomenimis, o ne emocijomis, todėl turime dirbti su vyriausybėmis, kad ateityje nedarytume tų klaidų.

Ar išspręstos vasaros problemos, kurias matėme oro uostuose?

Londono Hitrou ir Amsterdamo Schipholio oro uostai buvo du oro uostai, turintys didelių problemų, kurios tęsėsi per ilgai. Aptarnavimo lygis tokiuose oro uostuose kaip Heathrow buvo pasibaisėtinas ir dėl to kaltas oro uostai, kurie nebuvo iki galo pasiruošę. IATA mano, kad našta neturėtų tekti oro linijų bendrovėms, sprendžiant darbuotojų skaičiaus problemą daugelyje oro uostų. Daugelis kitų oro uostų veikė gana gerai. Nors atrodo, kad dauguma šių problemų jau yra užmirštos, dar reikia pamatyti, kaip ateinančiais metais oro uostus paveiks darbuotojų įgūdžių ir pajėgumų trūkumas bei didėjančios aviacinio kuro sąnaudos.

Kaip karas Ukrainoje paveikia pramonę?

Poveikis keleivių patirčiai buvo šiek tiek ribotas, tačiau degalų kainų svyravimai oro linijoms buvo gana drastiški. Per pastaruosius metus degalų kaina padidėjo 54 proc., o tai gerokai padidino oro linijų kaštų bazę. Rusijos oro erdvės uždarymas sukėlė problemų kai kurioms oro linijoms, tokioms kaip Finnair (kurių tolimieji skrydžiai dažnai skrenda virš Rusijos oro erdvės), bet ne tiek kitiems vežėjams, kurie nevykdo skrydžių šioje srityje. Atstatydami 2023 m., dėl Rusijos oro erdvės uždarymo matysime vis didesnį poveikį.

Kaip matote pažangą siekiant „grynojo nulio“ aviacijos pramonėje?

Vyriausybės susitarė su pramonės atstovais dėl tikslo iki 2050 m. pasiekti, kad išmetamųjų teršalų kiekis būtų lygus nuliui. Dar reikia nuveikti, bet teigiama, kad mes nustatome tinkamas politikos sistemas, kad pramonė galėtų atlikti būtinus pokyčius. Platus tvarių aviacinių degalų prieinamumas yra pirmas pirmas žingsnis siekiant šio tikslo, o 2023 m. turime pamatyti daugiau įrodymų, kad būtų galima sukurti tvaresnį aviacinį kurą. Tai brangus tikslas ir padidins oro linijų sąnaudų bazę. Nepaisant to, kad dėl šio perėjimo didėja išlaidos, pramonė ir IATA yra visiškai pasiryžę tai pasiekti.

Kaip pasaulinis nuosmukis paveikia pramonę?

Pasaulio BVP augimas sulėtėjo ir suvokiamas kaip recesija. Kai kurios šalys išgyvena sunkesnį nuosmukį, tačiau pasaulinio nuosmukio, mūsų manymu, įmanoma išvengti. IATA duomenys rodo, kad iki 2019 m. pasieksime 2024 m. eismo lygį, o JAV – Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas.

Numatoma, kad oro linijų grynasis nuostolis šiais metais sieks apie 6.9 ​​mlrd. USD, tačiau kitais metais 4.7 m. oro linijų bendrovės turėtų nedidelį grynąjį pelną – 2023 mlrd. USD. Tai bus pirmasis pelnas nuo 2019 m., kai pramonės grynasis pelnas siekė 26.4 mlrd. USD. Šiaurės Amerikos oro linijos yra vienos pirmųjų, kuri šiemet uždirbs 9.9 mlrd. USD, o kitais metais prognozuoja 11.4 mlrd. USD. Netrukus Europos ir Artimųjų Rytų vežėjai kitais metais gaus pelno. Azijos ir Ramiojo vandenyno, Lotynų Amerikos ir Afrikos oro linijų bendrovėms prireiks iki 2024 m., kol jos pasieks pelningumą.

Vis dėlto skirtinguose pasaulio regionuose atsigavimas nėra vienodas. Tarp tinklo vežėjų jie nepasižymėjo pigių skrydžių sektoriaus rezultatais prieš pandemiją, tačiau jų vidutinė ekonominė grąža viršijo pigių skrydžių bendrovių pelną pandemijos metu. Tačiau atotrūkis tarp jų sumažėjo, kai atsigauna. Avialinijos, kurios vykdyti krovininiai skrydžiai turėjo pelningą finansinę veiklą su beveik 10% investicijų grąža. Tai ir toliau bus pagrindinė oro linijų pajamų dalis 2023 m.

Kas jus labiausiai neramina ateinančiais metais?

Perspektyva yra pozityvesnė nei bet kada anksčiau per pastaruosius dvejus metus. Pagrindinė problema yra tai, kas atsitiks su Kinijos „Covid“ protokolais ir kada šalis bus visiškai atidaryta. Daugelis žmonių tikisi, kad jie vėl atsidarys kitais metais.

2023 m. oro linijų bendrovėms gali tekti būti šiek tiek atsargesnėms nei ankstesniais metais. Viena su IATA susijusių oro linijų vadovų susirūpinimą keliančių problemų yra tiekimo grandinių sutrikimas ir atsarginių dalių prieinamumas. Į tai reikia atkreipti dėmesį, nes būtų gaila, kad tai trukdytų oro linijų bendrovėms atsigauti.

Daugelis oro linijų naujais metais taps pakankamai pelningos. Kiti kovoja dėl įvairių priežasčių. Tai apima varginančius vyriausybių reglamentus, dideles darbo ir veiklos sąnaudas, nenuoseklią vyriausybės politiką, neefektyvią oro uostų infrastruktūrą ir vertės grandinę, kurioje atlygis už pasaulio sujungimą nėra paskirstomas teisingai. Tai yra pagrindinis IATA vaidmuo, padedantis vežėjams spręsti šiuos iššūkius ir kuo greičiau pasiekti pelną.