Žurnalistų apsauga reiškia saviraiškos laisvę visiems

2022 m. spalį Europos Parlamentas paskelbė savo užsakytą tyrimą dėl žurnalistų saugumas ir žiniasklaidos laisvė visame pasaulyje kuri nustatė laipsnišką žiniasklaidos laisvės eroziją visame pasaulyje. Studija padarė išvadą, kad „nebaudžiamumas išlieka nepriimtinai didelis, o dauguma žmogžudysčių atvejų lieka neišspręsti. Daugėja įkalinimo atvejų, o internetinės erdvės tampa vis priešiškesnės ir kupinas neapykantos kalbos lyties pagrindu.

Cituojamas tyrimas duomenys Žurnalistų apsaugos komiteto surinkta informacija rodo, kad 2012–2021 m. dauguma nužudymų įvyko 11 šalių, įskaitant Siriją (137 žmogžudystės), Iraką (39), Somalį (35), Meksiką (33), Afganistaną (31), Indiją. (27), Pakistanas (22), Brazilija (21), Jemenas (19), Filipinai (16) ir Bangladešas (11). Studija steigti kad dauguma žuvusiųjų buvo dėl žurnalistų, kurie buvo nužudyti atkeršydami už savo darbą, o kai kurie žuvo mūšio lauke arba kariniame kontekste. „Tarp žuvusiųjų dėl savo darbo 28.8% dirbo politinėje žurnalistikoje, 23.8% buvo karo reporteriai, 15.8% buvo žmogaus teisių žurnalistai, o 10.7% tyrė nusikaltimus ir 9.6% korupcijos bylas.

Tokios žudynės sutinkamos akivaizdžiai nebaudžiamai. Ataskaitoje remiamasi Žurnalistų apsaugos komiteto surinktais duomenimis, kuriuose teigiama, kad „iš 224 visiško nebaudžiamumo atvejų 2012–2021 m. buvo užfiksuoti 185 (82.6 %) 12 šalių (...): Meksikoje (26 atvejai); Somalis (25); Sirija (22); Indija (21); Afganistanas (17); Irakas (17); Filipinai (14); Brazilija (14); Pakistanas (12); Bangladešas (7); Pietų Sudanas (5); ir Rusijos Federacija (5).

Be tokių tikslinių žudynių, žurnalistams taip pat taikomas įkalinimas ir kiti būdai, kaip panaudoti ir piktnaudžiauti įstatymais, siekiant nutildyti žurnalistus. Vien 2021 m. Žurnalistų apsaugos komitetas užfiksavo 293 įkalinimo atvejus. Tokiais atvejais dažniausiai naudojami mokesčiai įskaitant: „dominuoja kaltinimai antivalstybine veikla (61.5 proc.), „nemokama“ (14.8 proc.), atsakomieji veiksmai (11.7 proc.), melagingos naujienos (7 proc.) ir šmeižimas (3 proc.).

Kiti žurnalistų piktnaudžiavimai yra pagrobimai ir priverstiniai dingimai. Organizacijos „Žurnalistai be sienų“ duomenimis, 2021 metais įkaitais buvo laikomi mažiausiai 65 žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai. Daugiausia įkaitų buvo paimta trijose šalyse: Sirijoje (44); Irakas (11); ir Jemenas (9). Vienas žurnalistas buvo pagrobtas Malyje. „Islamo valstybė“ buvo atsakinga už 28 pagrobimus, husiai Jemene – už 8 atvejus, o Sirijos džihadistų grupuotė – už 7 atvejus. Anot organizacijos „Žurnalistai be sienų“, 46–2003 m. dingo 2021 žurnalistai. Žurnalistų apsaugos komitetas 69–2002 m. užfiksavo 2021 žurnalistų dingimus, o Meksika buvo sąrašo viršuje su 15 atvejų (po to seka Sirija (10), Irakas (9) ir Rusija). 7)).

Toks nukreipimas į žurnalistus reikalauja visapusiškų atsakymų.

Lapkričio 2 d. JT pažymi Tarptautinė diena užkirsti kelią nebaudžiamumui už nusikaltimus prieš žurnalistus, diena, kurią JT Generalinė Asamblėja nustatė siekdama paraginti valstybes „užkirsti kelią smurtui prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, užtikrinti atskaitomybę atliekant nešališkus, greitus ir veiksmingus visų įtariamo smurto prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, priklausančius jų jurisdikcijai, tyrimus ir patraukti tokių nusikaltimų kaltininkus atsakomybėn ir užtikrinti, kad aukos turėtų galimybę naudotis tinkamomis teisių gynimo priemonėmis“. Ji ragina valstybes nares skatinti saugią aplinką, įtraukiant žurnalistus į jų darbą taikant teisėkūros priemones, didinant informuotumą, atliekant tinkamus tyrimus, stebint prieš žurnalistus įvykdytus išpuolius ir apie juos pranešant bei viešai smerkiant išpuolius.

2022 m. taip pat sukanka 10 metų JT veiksmų planas dėl žurnalistų saugumo ir nebaudžiamumo, tai buvo pirmosios suderintos pastangos JT kovojant su išpuoliais prieš žurnalistus ir nusikaltimų nebaudžiamumu.

Tačiau nepaisant kai kurių žingsnių šia kryptimi, akivaizdu, kad pažadai užtikrinti geresnę žurnalistų apsaugą vis dar neįvykdomi. Deja, kaip ir daugeliu atvejų, tokių išpuolių prieš žurnalistus kaltininkai yra valstybės veikėjai, vilties, kad situacija kada nors bus išspręsta, yra mažai, jei apskritai yra. Tačiau ginti žurnalistus, kaip žurnalistus, privalome saugoti visų saviraiškos laisvę.