Rekordinės maisto išlaidos atkreipia dėmesį į tai, kaip Kinija pati maitinsis

(„Bloomberg“) – Kinija jau seniai buvo apsėsta ieškoti būdų, kaip užtikrinti, kad jos gyventojams pakaktų maisto, ir tai turi rimtų priežasčių.

Labiausiai skaityta iš „Bloomberg“

Beveik penktadalis pasaulio žmonių, ribotas dirbamos žemės plotas ir didėjantis klimato kaitos iššūkis, prezidento Xi Jinpingo vyriausybė paragino ūkininkus kuo labiau padidinti derlių, o vartotojus – sumažinti atliekų kiekį. Ji sukaupė didžiules atsargas, kad susidorotų su trūkumu, ir sukūrė naujų sėklų, kad padidintų produkciją.

Nepaisant to, šalis vis dar perka apie 60% visų sojų pupelių, kuriomis prekiaujama tarptautiniu mastu, ir yra didžiausia kukurūzų ir miežių importuotoja. Ji taip pat neseniai tapo viena didžiausių kviečių pirkėjų pasaulyje. Dėl to didėjančios pasaulinės derliaus sąnaudos ir, galbūt, gresianti pasaulinė maisto krizė, kelia didelį susirūpinimą vyriausybei, ypač kalbant apie vietinių kainų rodiklius. Štai keletas maisto saugumo iššūkių, su kuriais susiduria Kinija:

Sojų pupelės, maistiniai aliejai

Kinijos vietinis sojų suvartojimas yra beveik tiek pat, kiek ir visas JAV derlius, o šalis turi importuoti apie 85% savo poreikių. Pupelės susmulkinamos į maistinį aliejų, skirtą maistui gaminti ir kitiems maisto produktams, bei pašarams didžiausiai pasaulyje šernų populiacijai. Pasaulinės sojų pupelių kainos per pastaruosius dvejus metus išaugo dvigubai dėl sauso oro Pietų Amerikoje ir aliejinių sėklų trūkumo. Nebent JAV šiemet derlius bus itin aukštas, jie gali būti dar didesni.

„Sojos pupelės kelia didžiausią infliacijos riziką“, – sakė Kinijos ir Amerikos prekių duomenų analizės vadovas Jimas Huangas. Kylančios žalios naftos ir krovinių kainos, taip pat silpnėjantis juanis blogina situaciją, sakė jis el.

Istorija tęsiasi

Kinija taip pat yra didžiausia palmių aliejaus importuotoja po Indijos ir pagrindinė saulėgrąžų aliejaus pirkėja. Pasaulinės kepimo aliejaus kainos pasiekė rekordus dėl sausros, darbo jėgos trūkumo ir Rusijos karo Ukrainoje. Paskutinis žingsnis įvyko po to, kai didžiausia eksportuotoja Indonezija uždraudė palmių aliejaus gabenimą.

Vyriausybė imasi daug pastangų, kad padidintų sojų pupelių gamybą, o 19–2022 m. derlius turėtų šoktelėti 23%. Tačiau kadangi gamyba yra tokia maža, palyginti su vartojimu, tai nedarys didelio įspūdžio importui.

Kukurūzai

Ilgą laiką Kinija nepirko daug kukurūzų užsienyje, tačiau pastaraisiais metais padėtis ėmė keistis, kai šalis tapo didžiausia pasaulyje importuotoja, kurią lėmė būtinybė papildyti atsargas ir išmaitinti sparčiai besiplečiančią šernų populiaciją. Didėjantis pirkimų skaičius, daugiausia iš JAV, jos geopolitinės varžovės, paskatino Kiniją daugiau dėmesio skirti savarankiškumui, kaip nacionalinio saugumo tikslui.

Tačiau skirtingai nuo sojų pupelių, kur šalis buvo labai priklausoma nuo užsienio tiekimo, kukurūzų importas 10–2020 m. sudarė tik apie 21 % vidaus suvartojimo, o šis procentas 6–2022 m. sumažės iki maždaug 23 %. , rodo JAV žemės ūkio departamento duomenys.

Kinija gana daug kukurūzų perka iš Ukrainos, o Juodosios jūros šalis pernai tiekė apie 30 % siuntų, o tai buvo antras pagal dydį tiekėjas. Tačiau šią prekybą stabdė Rusijos invazija, ir tai yra viena iš galimų priežasčių, nulėmusių numatomą importo sumažėjimą ateinančiais metais.

Kviečiai

Pasaulio kviečių tiekimui iškilo grėsmė, nes viskas – nuo ​​karo iki sausros, potvynių ir karščio bangų – mažina gamybą. Pasaulinės kviečių kainos kovo mėnesį išaugo iki rekordinio lygio, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir yra 80% brangesnės nei buvo metais anksčiau, todėl pasaulinės maisto kainos pakilo iki visų laikų aukščiausių.

Kaip ir kukurūzų, taip ir šalies priklausomybė nuo importo yra maža – 7–2021 m. suvartojama apie 22 proc. Dėl to ji vis dar yra viena didžiausių pirkėjų pasaulyje kartu su Indonezija, Egiptu ir Turkija. Buvo susirūpinta dėl gamybos Kinijoje, o vienu metu vienas aukščiausių pareigūnų sakė, kad šalis gali susidurti su blogiausiomis pasėlių sąlygomis istorijoje po rekordinių praėjusių metų potvynių. Valdžios institucijos taip pat tiria, ar nebuvo neteisėtai naikinamas derlius po to, kai socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip naikinami arba iškertami nesubrendę kviečiai.

Kas toliau

Kinija sukaupė didžiules kviečių, ryžių ir kukurūzų atsargas, o USDA skaičiavimais, šalis turi mažiausiai pusę, jei ne daugiau, pasaulinių šių prekių atsargų. Vyriausybė išleis atsargas, jei reikės, kad sumažintų bet kokią maisto infliaciją ar trūkumą, sakė Iris Pang, ING banko vyriausioji Didžiosios Kinijos ekonomistė. Trąšų kainos kelia susirūpinimą ir gali padidinti maisto produktų infliaciją, bet „ne į nerimą keliančią situaciją“, pridūrė ji.

Ilgalaikėje perspektyvoje Pekinas paragino imtis griežtesnių priemonių gamybai stabilizuoti, laikantis dviejų prioritetų: naujų sėklų ir ariamos žemės apsaugos. Ji siekia sukurti genetiškai modifikuotas sėklas, kad padidintų derlių, ir nori sustabdyti dirbamos žemės naudojimą statyboms ar paversti golfo aikštynais.

Labiausiai skaitoma iš „Bloomberg Businessweek“

© 2022 Bloomberg LP