Konkuruojančios Artimųjų Rytų galios dabar ginkluoja abi Europos karo puses

Rugsėjo 13 d., Ukrainos gynybos ministerija „Twitter“ paskelbė nuotraukas Irane pastatyto bepiločio lėktuvo Shahed-136 likučių jo pajėgos numušė virš šalies rytinės Charkovo provincijos. Incidentas įvyko praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai Baltieji rūmai paskelbė, kad Iranas tiekia „šimtus“ savo šalyje pagamintų karinių bepiločių orlaivių Rusijai ir praėjus vos savaitėms po to, kai buvo patvirtintas pirmasis šių ginkluotų bepiločių orlaivių pristatymas.

Tai buvo stulbinantis priminimas apie naują, greitai besiskleidžiančią realybę: Artimųjų Rytų galios dabar tiekia ginkluotus bepiločius orlaivius dviem kariaujančioms Rusijos ir Ukrainos karo pusėms. Istoriškai tai yra reikšmingas posūkis. Juk per ilgus Šaltojo karo metus JAV ir jų Vakarų sąjungininkės, viena vertus, ir Sovietų Sąjunga, iš kitos pusės, tiekė milžiniškus kiekius ginklų kariaujančioms Artimųjų Rytų šalims. Tai puikiai iliustruoja siautulinga, vienu metu veikianti JAV ir sovietų valdžia oro transportu 1973 m. spalio mėn. vykusio arabų ir Izraelio karo metu ginkluotės ir tiekimo savo regioniniams sąjungininkams, Izraeliui ir Egiptui bei Sirijai, iš kitos pusės.

Dabar, kai Europa išgyvena pavojingiausią ir destruktyviausią konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, konkuruojančios Artimųjų Rytų jėgos aktyviai ginkluoja abi puses.

Bayraktars Kijevui

Turkija pradėjo tiekti Ukrainai savo gerai žinomus bepiločius orlaivius Bayraktar TB2 prieš prasidedant šiam karui po Rusijos invazijos vasario 24 d. Taip pat iki vasario 24 d. buvo diskutuojama, kaip Ukrainos žemėje pastatyti gamyklą, skirtą vietoje gaminti turkiškus bepiločius orlaivius. Rusijos invazija nesugebėjo priversti Ankaros ir Kijevo atsisakyti šių planų. Žvelgiant atgal, galbūt netyčia paaiškėjo, kad tai juos paspartino.

Ankara nenustojo tiekti Kijevui TB2 bepiločių orlaivių po vasario 24 d. Tiesą sakant, Ukrainos laivyno dydis nuo to laiko išaugo daugiau nei dvigubai. Prieš karą Turkija tiekė apie dvi dešimtis TB2. Nuo karo pradžios Kijevas turi pranešama, kad gavo mažiausiai 50 bepiločių orlaivių, pakeliui dar daugiau. Šie ginkluoti dronai suvaidino svarbų vaidmenį padedant Ukrainai atremti Rusijos invaziją, ypač karo pradžioje kai Maskva nusitaikė į Kijevą.

Vis dar tik planuojama statyti tą turkiškų bepiločių orlaivių gamyklą Ukrainoje. Rugsėjo 9 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kijeve priėmė haluką Bayraktarą, „Baykar Defense“, gaminančios to paties pavadinimo „Bayraktar“ dronus, generalinį direktorių. „Aptarėme Baykar gamyklos Ukrainoje statybas ir naujų gaminių gamybą naudojant ukrainietiškus komponentus“, – po susitikimo sakė Zelenskis.

Be to, pasak Turkijos valstybinės spaudos, Ukrainos gamykla surinks naują droną „Bayraktar Ainici“ (kuris yra daug didesnis, labiau ginkluotas ir pažangesnis nei TB2) ir būsimą be įgulos naikintuvą „Kizilelma“.

Šahedai Maskvai

Iranas bepiločių orlaivių tiekimas Rusijai yra kur kas naujesnis ir tik pradiniame etape. Jau 2019 m. Anot Irano valstybinės spaudos, išreiškė susidomėjimą galimai įsigyti kai kurių Irano vietinės gamybos dronų. Teheranas sukūrė įvairių bepiločių orlaivių – nuo ​​žvalgybos ir stebėjimo iki ginkluotų ir „savižudybių“ modelių, dar žinomų kaip slankiojančios amunicijos.

Nenuostabu, kad Iranas ir Rusija taip pat planuoja kartu gaminti Irano dronus Rusijos žemėje, ypač dėl to, kad Maskva galiausiai siekia įsigyti šimtus šių dronų, kaip teigia Baltieji rūmai. Toks žingsnis Teheranui nebūtų precedento. Juk tai atidarė gamyklą už savo bepiločių orlaivių Ababil-2 statybą Tadžikistane gegužės mėnesį. Be to, Irano dronus palyginti lengva gaminti. Teheranas jau išmokė kai kurias savo sukarintas pajėgas slaptai suburti jas tokiose šalyse kaip Jemenas ir Irakas.

Ukrainos konfliktas yra pirmasis konfliktas, kuriame Irano bepiločiai orlaiviai buvo panaudoti už Artimųjų Rytų ribų (kita vertus, turkų pagaminti TB2 kovojo Sirijoje, Libijoje ir Kalnų Karabache). Nors greičiausiai jie vieni nepasuks karo bangos Rusijos naudai, jau yra požymių, kad jie gali kelti rimtą grėsmę Ukrainos pajėgoms. Shahed-136 neseniai sunaikino vieną iš Ukrainos ilgo nuotolio amerikiečių tiekiamų haubicų M777 – artilerijos sistemą, kuri atliko svarbų vaidmenį kartu su Ukrainos amerikietiška M142 didelio mobilumo artilerijos raketų sistema (HIMARS), kovojant su galinga Rusijos artilerija. Ukrainos pulkininkas sakė The New York Times kad jei Kijevui nebus suteikta tinkamų atsakomųjų priemonių, šie Irano tiekiami dronai „sunaikins visą mūsų artileriją“. Pasak prezidento Zelenskio, Ukraina turi numušė aštuonis Irano dronus kol kas šiame konflikte.

Išvada

Jei šis karas užsitęs ateinančiais mėnesiais ir metais, nenuostabu, jei tame Rytų Europos mūšio lauke pasirodys sudėtingesni ir mirtinesni Turkijos ir Irano dronai. Turkija ir Iranas gali pasinaudoti Ukraina kaip galimybe išbandyti savo naujesnius dronus sudėtingesnėje kovos aplinkoje. Rusija ciniškai panaudojo Siriją kaip a „Gyvos ugnies mokymo galimybė“ kelioms ginklų sistemoms jis niekada nebuvo naudotas kovose. Turkijos Akinci gali debiutuoti šiame kare Ukrainos tarnyboje. Rusija ir Iranas, išplėtusios karinį-techninį bendradarbiavimą nuo šio karo pradžios, gali net kartu kurti naujus bepiločius orlaivius, plačiai įvertinusios esamų Irano modelių kovines savybes šiame kare.

Niekas tiksliai nežino, kas bus toliau Ukrainoje. Tačiau Artimuosiuose Rytuose pagamintos ginkluotės antplūdis į Europos konfliktą jau neturi precedento šiuolaikinėje istorijoje. Tikėtina, kad nei Turkija, nei Iranas artimiausiu metu nenustos ginkluoti šių dviejų aršių priešininkų. Jei ką, jie greičiausiai išplės šias ginkluotės programas kiekybiškai ir kokybiškai, taip leisdami Maskvai ir Kijevui tęsti kovą artimiausioje ateityje.