Švedijos būstas dabar yra blogiausiame nuo 1990 m

(Bloomberg) – Spalio mėnesį būsto kainų kritimas Švedijoje paspartėjo, nes Šiaurės šalis, kurią apėmė didžiausias būsto nuosmukis per tris dešimtmečius, rodo, kas gali laukti daugelio kitų išsivysčiusių ekonomikų.

Labiausiai skaityta iš „Bloomberg“

Duomenis kaupiančios „Valueguard“ duomenimis, vienas iš pasaulinio būsto nuosmukio, kurį paskatino sparčiai auganti infliacija, ir centrinio banko žingsnių, skirtų pažaboti kainų augimą, takų – Švedijoje būsto kainos sumažėjo maždaug 14%, palyginti su aukščiausiu šiais metais. Kainos smunka septynis mėnesius iš eilės, nes namų ūkius slegia augančios pragyvenimo išlaidos.

Nuosmukis neįprastas šalyje, kurioje ankstesnės korekcijos buvo lėtos ir trumpalaikės, o daugelis jaunų būstą pirkėjų niekada nepatyrė būsto rinkos žlugimo.

Nors būsto rinkos visame pasaulyje vėsta ir sudaroma mažiau sandorių, kai kuriose šalyse kainos dar neprasidėjo. Namų kainos Kanadoje dabar sumažėjo 10% nuo piko. Be Švedijos, prognozuojamas net 20% nuosmukis nuo didžiausio iki žemiausio lygio tokiose šalyse kaip JAV, JK ir Naujoji Zelandija.

„Daug namų parduodama maždaug už prašomą kainą, o varžytuvių karai pasitaiko retai“, – sakoma nekilnojamojo turto agento Lansforsakringar Fastighetsformedling generalinio direktoriaus Marcuso Svanbergo pranešime. „Tikraus atsigavimo nesitikime anksčiausiai iki kitų metų pavasario.

Spalį „HOX Sweden“ būsto kainų indeksas, palyginti su praėjusį mėnesį, sumažėjo 3 proc., o tai yra didžiausias nuosmukis nuo birželio mėnesio, pirmadienį pranešė „Valueguard“.

Nuosmukį lemia individualūs namai, kurie yra ypač pažeidžiami kylant elektros kainoms. Praėjusią savaitę maklerių organizacijos „Maklarstatistik“ paskelbta ataskaita parodė, kad pietinėse elektros energijos zonose, kurios kenčia nuo deficito ir aukštų tarifų, kainų kritimas yra dvigubai didesnis nei šiauriniame šalies gale, kuriame gausu hidroelektrinių.

Dauguma prognozuotojų tikisi, kad mažėjimas tęsis, o dabartinė trajektorija rodo, kad per pandemiją pasiektas didžiulis būsto kainų padidėjimas gali būti panaikintas kitų metų pradžioje.

Ką sako „Bloomberg Intelligence“:

Centrinio banko numatomas 18% bendras kritimas atrodo kaip geriausias rezultatas. Kartu su augančiomis būsto paskolų palūkanomis (dvigubai iki 3.6 proc. naujų hipotekų), tai rodo didesnį „Swedbank“ ir „Handelsbanken“ vertės sumažėjimą (po to seka SEB ir „Nordea“), o pajamos taip pat sumažės, nes skolinimas lėtėja. Gali prireikti 30% ar daugiau kainų nuosmukio, kad padidėtų blogos skolos, o tai atrodo vis realiau.

— Philipas Richardsas ir Ilia Shchupko, analitikai. Norėdami gauti visą pastabą, spustelėkite čia.

Naujausi duomenys pateikiami Švedijos centriniam bankui ruošiantis paskelbti kitą žingsnį kovojant su sparčiai augančia infliacija. Plačiai tikimasi, kad bankas per lapkričio 75 d. posėdį padidins savo palūkanų normą 23 baziniais punktais, po to, kai rugsėjo mėn. Riksbank savo sprendimą paskelbs lapkričio 24 d.

„Būsto rinkos nuosmukio tempas turėtų kelti susirūpinimą Riksbankui“, – pranešime klientams sakė Nordea Bank Abp analitikas Gustavas Helgessonas. „Mes nesitikime, kad šiandieninis skaičius turės įtakos būsimam sprendimui dėl palūkanų normos ketvirtadienį, tačiau dėl nuolatinio spartaus nuosmukio Riksbank kitais metais gali judėti lėčiau.

Prieš nuosmukį Švedijos būsto rinka buvo viena karščiausių Europoje, o nuolatinis namų ūkių skolos augimas jau seniai kėlė galvos skausmą šalies finansų reguliavimo institucijoms ir centriniam bankui. Šiame etape pagrindinis rūpestis susijęs su poveikiu vartotojų išlaidoms, nes didėja skolinimosi išlaidos visuomenėje, kurioje didelė hipotekų dalis yra susieta su kintamomis palūkanų normomis.

Kylant kainoms Riksbank apskaičiavo, kad šeima Stokholme, kurios paskolos padengia pusę būsto vertės, kitais metais gali išaugti 60 proc., palyginti su 2021 m.

Be to, išaugusios skolinimosi išlaidos slegia komercinio nekilnojamojo turto savininkų finansus, kurių daugeliui ateinančiais metais gresia didelis obligacijų išpirkimo terminas. Riksbank išskyrė šį sektorių kaip didžiausią grėsmę Švedijos finansiniam stabilumui ir paragino bankus būti atsargiems svarstant grynųjų pinigų dalijimą akcininkams, sakydamas, kad išaugo didelių kredito nuostolių rizika.

– Su Joelio Rinneby pagalba.

(Pridedama išsamios informacijos apie ekonominį poveikį iš vienuoliktos pastraipos.)

Labiausiai skaitoma iš „Bloomberg Businessweek“

© 2022 Bloomberg LP

Šaltinis: https://finance.yahoo.com/news/sweden-housing-market-rout-deepens-050000714.html