3 didžiausios ateities transporto ir mobilumo tendencijos

Kaip futuristas, matau, kad daugelyje pramonės šakų vyksta didžiuliai pokyčiai. Transporto sektorius yra puikus pramonės, kovojančios su sparčiais technologijų pokyčiais ir klientų lūkesčiais, pavyzdys. Visų pirma, šiuos pokyčius lemia trys pagrindinės tendencijos: elektrifikavimas, automatizavimas ir aptarnavimas.

Tačiau svarbu pažymėti, kad šios trys tendencijos ne tik pakeis žmonių judėjimą. Kaip mes judame prekės taip pat pasikeis. Todėl sparti transporto pažanga paveiks daugumą įmonių, nepaisant sektoriaus – iš esmės bet kuris verslas, kurio tiekimo grandinė priklauso nuo prekių judėjimo, turėtų žinoti apie šias tris tendencijas. 

Pažvelkime į tris tendencijas šiek tiek išsamiau.

1 tendencija: elektrifikacija

Žinome, kad transportas yra pagrindinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos priežastis. JAV transporto sektoriuje išmetama apie 28 procentus visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių daugiausia išmetama deginant iškastinį kurą (ypač benziną ir dyzeliną) automobiliams, sunkvežimiams, laivams, lėktuvams ir traukiniams. Turime skubiai pereiti prie ekologiškesnių transporto priemonių – čia atsiranda elektrifikacija.

Kalbant apie automobilius, atrodo, kad elektromobiliai (EV) pasiekia lūžio tašką. 2020 m. elektromobiliai sudarė tik 6 procentus pasaulio automobilių pardavimų, tačiau prognozuojama, kad iki 13 m. šis skaičius išaugs iki 2025 procentų, o iki 22 m. – iki 2030 procentų. Laikui bėgant, griežtesni nacionaliniai išmetamųjų teršalų tikslai, didesnis miestų gyventojų skaičius, patobulinta įkrovimo infrastruktūra ir mažėjančios ličio jonų baterijų, naudojančių elektromobilius, kaina (jau sumažėjo 80 proc. nuo 2010 m.) paskatins masinį elektromobilių naudojimą.

Ir elektra varomi ne tik automobiliai:

· Indijos pavėžėjimo bendrovė „Ola“ daug investavo į elektroninius paspirtukus. Bendrovės elektroninių paspirtukų gamykla Indijoje ruošiasi pagaminti 10 milijonų elektrinių paspirtukų per metus, todėl tai yra didžiausia pasaulyje elektroninių paspirtukų gamykla.

· Tokios įmonės kaip „Daimler“ investuoja į elektrinių sunkvežimių technologijas. Pavyzdžiui, „Daimler“ 250 mylių nuotolio „eCascadia“ ir 230 mylių nuotolio „eM2“ sunkvežimiai turėtų būti pradėti gaminti 2022 m.

· Norvegijoje elektromobilių keltai eksploatuojami nuo 2015 m., o dabar šalis siekia, kad iki 2023 m.

2 tendencija: autonominės, sujungtos transporto priemonės

Autonominės transporto priemonės suteikia neįtikėtiną galimybę pakeisti žmonių ir prekių gabenimo būdus, pagerinti kelių saugumą ir sumažinti spūstis judriuose keliuose. Jie netgi gali pakeisti mūsų miestų statybą – jei gerai pagalvosite, didžiulės automobilių stovėjimo aikštelės liks praeitimi, nes bevairės transporto priemonės galės mus nuleisti į paskirties vietą ir vėliau sugrįžti pas mus.

Tai šauni ateities vizija, bet kur šiuo metu esame su autonominiais automobiliais? Štai labai trumpas momentinis vaizdas:

· Elonas Muskas teigė, kad „Tesla“ autonominių transporto priemonių technologija galės pasiekti 5 lygio autonomiją – ten, kur transporto priemonė gali veikti visi vairuotojo užduotys Bet koks situacija – iki 2021 m. pabaigos. Nors vėliau Tesla atstovai teigė, kad Muskas šiek tiek perdeda ir negali garantuoti, kad 2021 m. pabaigoje bus pasiektas svarbus etapas.

· Daugelis kitų automobilių gamintojų per ateinančius kelerius metus siekia 4 lygio autonomijos, kai transporto priemonė gali važiuoti tik tam tikromis sąlygomis.

· Tačiau kai kuriose pasaulio vietose taksi be vairuotojo jau yra realybė. „Waymo“, „Alphabet“ autonominė taksi paslauga, 2020 m. pristatė plačiajai visuomenei skirtą važiavimą be vairuotojo. O Kinijoje „AutoX“ taksi automobilius be vairuotojo pristatė 2021 m. pradžioje.

Tuo tarpu krovinių gabenimo srityje kelios įmonės stengiasi kurti autonominius sunkvežimius, įskaitant „TuSimple“, kuri kartu su UPS atlieka bandomąsias operacijas Arizonoje ir Teksase. Šiuo metu TuSimple sunkvežimiuose vis dar yra vairuotojas, pasiruošęs perimti vairą, tačiau bendrovė planavo 2021 m. atlikti pirmuosius bandymus be vairuotojo ir pradėti pardavinėti autonominius sunkvežimius 2024 m.

3 tendencija: Servitizavimas

Servitizavimas yra didžiulė tendencija, kuri paveiks beveik visas pramonės šakas, o mobilumas nėra išimtis. Kadangi vis daugiau iš mūsų gyvena tankiai apgyvendintuose didmiesčiuose ir didėja susirūpinimas dėl klimato krizės, dienos, kai kiekvienas turi ir naudoja savo automobilius, yra suskaičiuotos. Be to, didėjant pavėžėjimo paslaugoms, tokioms kaip Uber ir Didi Chuxing, transportas dabar yra daug sudėtingesnis ir daugiasluoksnis nei tradicinis privačios nuosavybės modelis.

Todėl vis dažniau kreipsimės į mobilumo kaip paslaugos (MaaS) teikėjus, kad patenkintume savo transporto poreikius – galvokite apie MaaS kaip mobilumą pagal poreikį. Tokia įmonė kaip „Uber“ techniškai galėtų patekti į šią sritį, tačiau ateities „MaaS“ operatoriai pasiūlys klientams daugybę mobilumo galimybių per vieną mokėjimo kanalą ir sąsają. Pavyzdžiui, su „MaaS“ tiekėju vieną dieną galite pasiskolinti automobilį kelioms valandoms, vėliau tą dieną mieste pasiimti elektroninį paspirtuką ir važiuoti namo viešuoju transportu – visa tai per vieną platformą. Pagrindinė mintis čia yra naudotis mobilumui, o ne nuosavybei. Ateityje daugumai miesto gyventojų gali niekuomet neturėti automobilio.

Daugiau apie šias ir kitas ateities tendencijas skaitykite mano naujoje knygoje, Verslo tendencijos praktikoje: 25+ tendencijos, kurios iš naujo apibrėžia organizacijas. Jame gausu realaus pasaulio pavyzdžių, jame pristatomos pagrindinės tendencijos, kurios formuos ateities verslą.