Mąstymo apie gausą pabaiga

Dėl tiekimo grandinės sutrikimų ir susirūpinimo dėl klimato, mes visi abejojame savo praeities „gausos mąstymu“ – tikėjimu, kad galime gauti tai, ko norime, kada tik norime.

Tiesą sakant, 2022 m. fjordų tendencijos suabejojo, ar trūkumas, trūkumas, trikdžių vėlavimai, taupymo įstatymai ir tvarumo veiksniai lemia mąstymo apie gausą pabaigą ir skatina labiau išmatuotą požiūrį į vartojimą.

Dėl to mažmenininkai turi permąstyti, kaip sukurti naujas strategijas ekonomikai, kurioje vartotojai gali nusipirkti mažiau produktų – arba dėl to, kad negali gauti prekių, arba dėl to, kad nenori.  

Neatidėliotiną susirūpinimą kelia vartotojai, kurie negali gauti to, ko nori. Kadangi pandemija ir toliau svaidosi, produktų ir darbuotojų trūkumas neišnyksta per naktį. Žvelgdami į ateitį, mažmenininkai turės suburti visas savo organizacijų dalis, įskaitant tiekimo grandinę, klientų aptarnavimą ir rinkodarą, kad patenkintų savo klientus ir palaikytų prekės ženklo reputaciją. Net ir tada mažmenininkai nekontroliuoja daugelio kliūčių.

Kadangi pirkėjai jaučia kainų svyravimus, pristatymo laiką ir norimų prekių nepasiekimą, jie neišvengiamai kalbės internete, kai negalės gauti to, ko nori. Štai kodėl lūkesčių valdymas išlieka labai svarbus. Atminkite, kad po beveik dvejų metų tiekimo grandinės problemų vartotojams tai nėra naujiena. Tam tikru mastu jie buvo išmokyti ilgiau laukti tiek kasdienių būtiniausių daiktų, tiek brangių daiktų, tokių kaip žaidimų pultai ir baldai. Tai reiškia, kad mažmenininkai turėtų atsargiai spręsti iššūkius ir iš anksto žinoti apie produktų prieinamumą ir kainas, aiškiai ir efektyviai bendraudami su klientais.

Taip pat matome, kad vis daugėja vartotojų, kurie atidžiau galvoja, kokį poveikį jų pirkimo sprendimai daro aplinkai ir visuomenei. Dėl to mažmenininkai turi sukurti judrią „nuolatinio nustatymo iš naujo“ ir išradimo iš naujo kultūrą, kurią papildytų tikras ir tikslingas įsipareigojimas laikytis aplinkosaugos, socialinių ir valdymo (ESG) principų.

2021 m. „Accenture“ tyrime 50 proc. vartotojų teigė, kad iš pandemijos jie išeina pergalvoję savo elgesį ir vertybes. Jie iš naujo įvertino tai, kas jiems svarbu gyvenime, ir vis daugiau dėmesio skiria savo asmeniniam tikslui. Tai turi tiesioginės įtakos tam, ką, kaip ir kodėl jie perka.

Kadangi abejojame mąstymo apie gausą vaidmeniu mažmeninėje prekyboje, „mažiau“ nebūtinai turi reikšti „nuostolius“. Svarbus pirmasis žingsnis yra permąstyti numatytąjį gausos nustatymą. Antrasis – pradėti bendradarbiauti su kitais ekosistemos atstovais kovojant su klimato kaita – svarbiausiu mūsų iššūkiu.

Dėl to galime tikėtis, kad „atkuriamasis verslas“ vis labiau pajudės – toks, kuris pakeičia tradicinį „imk, gamink, išmesk“ modelį labiau apvaliu požiūriu. Šis kelias galėtų apimti naujų praktikų, tokių kaip dinaminė kainodara, mikro gamyklos ir hiperlokalizuota gamyba, tyrimą. Taip pat tikėtina, kad „gamtos pozityvumo“ judėjimas ateinančiais metais išpopuliarės. Teigiamas gamtos veiksnys reiškia mūsų planetos ir visuomenės atsparumo didinimą sustabdyti ir pakeisti gamtos nykimą.

Galiausiai, mažmenininkams gali tekti sėkmę vertinti kitaip. Kadangi vartotojai perka mažiau naujų produktų, o paslaugos sudaro didesnę mažmeninės prekybos pajamų dalį, reikia atnaujinti tradicinius verslo rodiklius, tokius kaip vidutinė užsakymo vertė (AOV) ir vidutinis krepšelio dydis (parduotų prekių skaičius per kiekvieną pirkinį). Mažmenininkai turėtų pridėti tokius matavimus kaip įsitraukimas, įmonės tikslo ir vertybių suvokimas bei klientų lojalumas.

Šie veiksniai padeda nustatyti kliento vertę ne tik pagal sandorį, bet ir per visą gyvenimą. Jie sukuria labiau niuansuotą vartotojų ir jų prekių ženklų ryšį. Ir tai bus kažkas, kas pasitarnaus visiems, kai žengsime į rinką po gausos.