Turkijos žemės drebėjimai sukrėtė energetikos ir politikos pasaulį

Greitai iš eilės vasario 6 d. rytą Rytų Turkiją ir jos apylinkes pirmiausia sukrėtė 7.8 balo, o vėliau 7.5 balo žemės drebėjimas. Keli naujienų kanalai, taip pat socialinė žiniasklaida pranešė apie siaubingus vaizdus, ​​kuriuose matyti griūvantys aukštybiniai pastatai, po griuvėsiais įstrigę žmonės, didžiuliai potvyniai ir atoslūgiai bei visiškas sunaikinimas, mirtis ir sunaikinimas.

Nuo šio rašymo, praėjus savaitei, buvo pranešta apie daugiau nei 30,000 XNUMX mirčių Turkijoje ir kaimyninėje Sirijoje. Tikimasi, kad šis skaičius dar didės – ypač tarp tų, kurie buvo įstrigę griūvančiuose pastatuose, kur tikimybė išgyventi sparčiai mažėja, kuo ilgiau žmonės lieka įstrigę griuvėsiuose. Tačiau, kaip minėta, Turkija nebuvo vienintelė nukentėjusi šalis. Nors kitose vietovėse informaciją gauti sunkiau, dalis Sirijos taip pat buvo smarkiai apgadinta. Toje šalyje taip pat pranešta apie tūkstančius mirčių. Tuo tarpu Libane, Izraelyje, Kipre, Jordanijoje, Irake, Gruzijoje ir Armėnijoje, jei ne kitose regiono šalyse, buvo jaučiami ne tokie stiprūs žemės drebėjimai, požeminiai smūgiai ar paprasčiausi drebėjimai.

Nepaisant šaltų Jeruzalės ir Ankaros santykių per pastaruosius dvidešimt metų, Izraelio paieškos ir gelbėjimo komandos buvo išsiųstos į Turkiją per kelias valandas po antrojo didelio žemės drebėjimo, kad padėtų jiems padėti. Pranešama, kad Sirija, kuri pagal bendrą žemės drebėjimų poveikį tikriausiai nusileidžia tik Turkijai, paklausė Izraelio, ar ji taip pat norėtų pagalbos, nepaisant amžinos karo padėties tarp dviejų Vidurio Rytų kaimynių. Iš pradžių Sirija, matyt, teigiamai reagavo į Izraelio jausmus. Tačiau vėliau Sirija neigė prašydama Izraelio pagalbos. Tokia situacija lieka neaiški.

Praėjus kelioms valandoms ir dienoms po tragedijos, pasklido nepatvirtintos nuotraukos, kuriose užfiksuotas sprogimas Turkijos Akkuyu branduoliniame reaktoriuje. Neaišku, ar tai įvyko, o jei taip įvyko dėl žemės drebėjimo, tačiau kai kurie laikraščiai perspėja apie galimą neišvengiamą pavojų reaktoriui, atsižvelgiant į seisminius drebėjimus. Laimei, naujausiuose pranešimuose kol kas nerodoma jokio radiacijos išsiskyrimo.

Nepaisant to, atsižvelgiant į 2011 m. Japonijos branduolinės katastrofos Fukušimoje po 9.0 balo žemės drebėjimo istoriją, pasaulis vėl susidurs su klausimais, ar išmintinga pasikliauti branduoline energija, kai sieksime pereiti prie mažiau anglies dioksido išskiriančio kuro. klimato kaita.

Stichinės nelaimės gali pakeisti istoriją. Dar prieš žemės drebėjimus tradiciškai šaltuose Turkijos ir Izraelio bei net Libano ir Izraelio santykiuose pasirodė atšilimai. Praktiškai sugriovęs dvišalius santykius per daugiau nei du dešimtmečius savo valdžioje, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pranešė Izraeliui, kad Turkija nori atkurti tam tikrą tarptautinių santykių įvaizdį. Libanas ir Izraelis, nors techniškai vis dar kariauja, neseniai pasirašė susitarimą dėl gamtinių dujų telkinių Viduržemio jūroje plėtros jūroje.

Atsižvelgiant į beviltišką dabartinę padėtį tokiose vietose kaip Turkija, Sirija ir Libanas, siaubinga tikrovė gali užgožti taip ilgai egzistavusią politinį sukaulėjimą. Pavyzdžiui, po Rusijos invazijos į Ukrainą Kataras neseniai pasirašė susitarimą, kuriuo pakeis Rusiją ir prisijungs prie Libano, kad būtų plėtojami Libano gamtinių dujų telkiniai Viduržemio jūroje. Libano laukai ribojasi su Izraelio laukais, ir bendradarbiavimas tikrai būtų naudingas abiem šioms šalims.

Per pastarąjį dešimtmetį, o visai neseniai po didžiulio sprogimo Beiruto uoste 2020 m. rugpjūčio mėn., Libano ekonomika žlugo. Kadangi ateitis dabar šios šalies šiaurėje gresia didesniu chaosu ir neviltimi, Libanui būtų labai naudinga suvienyti jėgas su Izraeliu gamtinių dujų žvalgybos srityje. Žinoma, dėl dabartinės politinės realybės trumpuoju laikotarpiu tai mažai tikėtina. Tačiau reikia stebėtis, kiek daugiau mirties, sunaikinimo ir nevilties Libano ir Sirijos gyventojai toleruos kaip besitęsiančios karo padėties su Izraeliu išlaikymo kainą.

Mažiau perdėta, bet ne mažiau reikšminga situacija su Turkija. 2020 metais Turkija pasiekė keistą susitarimą su viena iš frakcijų, pretenduojančių į teisę valdyti Libiją, siekdama padalyti rytinę Viduržemio jūros dalį į ekonomines zonas tarp dviejų šalių. Kai tai nepasiteisino, Erdogano vyriausybė praėjusiais metais pasiekė dar vieną susitarimą plėtoti gamtinių dujų telkinius rytinėje Libijos dalyje. Šį susitarimą iškart pasmerkė Graikija ir Egiptas.

R.T.Erdoganas dabar dalyvauja sunkioje perrinkimo kampanijoje. Šaliai bandant naršyti tarp netoliese esančios kariaujančios Ukrainos ir Rusijos, o Turkijai dabar gresia tikras nuniokotas jos pačios pietryčių kvadrantas dėl neseniai įvykusių žemės drebėjimų, R. T. Erdoganas būtų išmintingesnis sprendimas – pabandyti imtis bendro reikalo su savo tradiciškai nepalankiomis ar probleminėmis kaimynėmis, pvz. Graikija, Kipras ir Izraelis, kurie visi susivienijo, kad patys išplėtotų Viduržemio jūros gamtinių dujų išteklius.

Nuo Rusijos įsiveržimo R. T. Erdoganas užėmė svyruojančią poziciją kaip NATO narys, taip pat kaimynas abiem kariaujančioms šalims. Iki šiol Erdogenas sugebėjo vienu metu palaikyti teigiamus santykius su kiekvienu antagonistu. R.T.Erdoganas pasinaudojo šia nauja atrasta galia, kad sužlugdytų planus priimti Suomiją ir Švediją į NATO ir parduoti prekes abiem kariaujančioms pusėms, taip pat tapdamas galimu arbitru tarp abiejų pusių, jei ir kada galima įsivaizduoti karo pabaigą.

Deja, R. T. Erdogano nuomone, niekas iš to nepakeitė nestabilios Turkijos ekonominės padėties. Vietoj to, kad Turkija taptų turtinga ir dominuojančia lydere, kurios gyventojai yra tokie pat pasitikintys, laimingi ir patenkinti, žemės drebėjimas privertė Erdoganą greitai prašyti tarptautinės pagalbos. Ši pagalba teikiama nepaprastu tempu, bet pasekmės jau rodo didžiulius Turkijos statybos praktikos trūkumus, jau nekalbant apie ilgalaikius Turkijos ekonomikos ir tarptautinės įtakos niokojimus. Tai neatitinka modernios, galingos, tarpininkės valstybės, kuria siekia būti Turkija.

Tikėtina, kad per ateinančias kelias savaites tarptautinės naujienos iš žemės drebėjimo zonos bus užpildytos siaubo istorijomis, taip pat keletu drąsos ir vilties. Už šio horizonto ir per ateinančius kelerius metus galime pamatyti tektonines plokštes, kurios sukėlė žemės drebėjimą, taip pat sukeldamos tarptautinio politinio susivienijimo sukrėtimą Artimųjų Rytų regione. To antrojo žemės drebėjimo rezultatas ir su juo susijusi fizinė žala gali labai padėti nustatyti tarptautinės tvarkos formą – jei ne viso regiono energijos naudojimą ir ekonomiką – ateinančiai kartai.