JT vizitas Kinijoje žlugo aukų ir AIDS valstybės propagandai

JT vizitas Kinijoje žlugo aukomis, kurios ir vėl buvo nutildytos. Michelle Bachelet kelionė į Kiniją yra pirmas kartas, kai JT žmogaus teisių komisarė turi galimybę patekti į Kiniją nuo 2005 m. Tačiau, kadangi kelionė buvo labai choreografinė, nieko iš „neribotos prieigos“, kurios JT neprašė, vizitas tik padeda. valstybinė propaganda. Su JT vizitu susitarta reaguojant į pranešimus apie šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Sindziange, Kinijoje, o ypač į žiaurumus prieš uigūrus ir kitas musulmonų mažumas. JT vizitas prasidėjo 2022 m. gegužės viduryje, be kita ko, mažai žinoma apie tyrimo apimtį, tyrimo grupės įgaliojimus ir įgaliojimus.

28 m. gegužės 2022 d., pasibaigus savo vizitui, Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet pareiškė, kad tai nebuvo Kinijos žmogaus teisių politikos tyrimas. Tai galiausiai reiškia, kad vizito planas neleido Michelle Bachelet ir jos komandai atlikti tyrimo. Iš tiesų, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas niekada neketino suteikti JT komandai nevaržomos prieigos. Tai aišku. Pasak Bachelet, ji dvi dienas praleido Kašgare ir Urumčyje ir „susitiko su įvairiais pareigūnais, įskaitant Sindziango uigūrų autonominio regiono Kinijos komunistų partijos sekretorių, gubernatorių ir vicegubernatorių, atsakingą už viešasis saugumas, be kita ko, [ir] lankėsi Kašgaro kalėjime ir Kašgaro eksperimentinėje mokykloje, buvusiame profesinio mokymo ir mokymo centre (VETC), be kitų vietų. Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad ji „negali įvertinti viso VETC masto“. Tai vėlgi reiškia, kad jai nebuvo suteikta visapusiška ir nevaržoma prieiga ir jai buvo parodyta tik tai, ką vyriausybė norėjo, kad ji matytų.

Bachelet toliau suformulavo susijęs su apie uigūrų ir kitų musulmonų mažumų padėtį Sindziange dėl kovos su terorizmu ir deradikalizacijos priemonių – oficiali Kinijos vyriausybės žiauraus elgesio su uigūrais pateisinimo linija, prilygstanti genocidui ir nusikaltimams žmoniškumui. Ji pridūrė, kad „Atitinkamų įstatymų ir politikos nuostatų taikymas bei bet kokios privalomos priemonės turi būti nepriklausomos teisminės priežiūros subjektams ir didesnio teisminių procesų skaidrumo“. Labai mažai tikėtina, kad tokia priklausoma teisminė priežiūra bus įmanoma valstybėje, kuri žengia taip toli savo „kovos su terorizmu ir deradikalizacijos priemonėmis“ ir visomis jas apimančiomis priemonėmis. Bachelet tęsė tikintis, kad šis vizitas „paskatins vyriausybę peržiūrėti tam tikrą politiką, siekiant užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų visiškai gerbiamos ir apsaugotos“. Atsižvelgiant į Kinijos žmogaus teisių palikimą, ši viltis nėra pagrįsta.

Skausmingai diplomatiškas spaudos konferencija nepasiekė to, ko būtų galima tikėtis, atsižvelgiant į žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje pobūdį ir sunkumą. Bachelet nurodė, kad Kinijos vyriausybė sutiko reguliariai bendradarbiauti su JT žmogaus teisių biuru ir sudaryti darbo grupę, kuri palengvintų esminius mainus ir bendradarbiavimą tarp jų. Tačiau vėlgi, sutartas sprendimas nepaiso vienos, bet esminės detalės – aukų įtraukimo.

Jei Michelle Bachelet nori pasakyti aukas, kaip mantra, kurią dažnai kartoja JT Žmogaus teisių taryba, keli dalykai turi įvykti be jokio tolesnio delsimo. Pirma, Michelle Bachelet turi dirbti su aukomis ir jų atstovais ir užtikrinti, kad ji surinktų daugiau įrodymų apie uigūrų ir kitų musulmonų mažumų padėtį. Bachelet turi duoti balsą aukoms, o ne padėti valstybinei propagandai. Antra, ji dabar turi paskelbti savo ataskaitą, parengtą prieš nepavykusį vizitą Kinijoje. Trečia, JT turi sukurti mechanizmą, skirtą stebėti padėtį ir rinkti bei saugoti žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje įrodymus, kurie galėtų padėti vykdyti Bachelet reikalingą priežiūrą. JT Žmogaus teisių taryba turi perkalibruoti savo požiūrį į Kiniją į tokį, kuris nenutildytų aukų.