JK bandymu bus įpurškiamas vandenilis į dujomis kūrenamą, prie tinklo prijungtą elektrinę

Per bandomąjį projektą, kuris truks 12 mėnesių, vandenilis bus įpurškiamas į dujomis kūrenamą, prie tinklo prijungtą elektrinę. Tai naujausias pavyzdys, kaip didžiosios įmonės siekia integruoti energijos nešiklį į savo veiklą ir esamą infrastruktūrą.

Anksčiau šią savaitę paskelbtame pareiškime, įtrauktas į Londono sąrašą Centrica teigė, kad vandenilį įpuršks „Centrica Business Solutions“ į dujas pasiekiančią gamyklą Linkolnšyre, Rytų Anglijoje.

„Centrica“ teigė, kad 49 megavatų galios įrenginys buvo „suprojektuotas taip, kad patenkintų paklausą piko metu arba kai energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių yra maža ir paprastai veikia mažiau nei tris valandas per dieną“.

„Vandenilio maišymas su gamtinėmis dujomis sumažina bendrą anglies intensyvumą“, - pridūrė jis.

Dalį projekto finansavimo skiria „Net Zero“ technologijų centras, kuris buvo įkurtas 2017 m., remiant JK ir Škotijos vyriausybėms.

Tyrime taip pat dalyvaus įmonė, pavadinta HiiROC, kuri specializuojasi angliavandenilių pavertime vandeniliu ir vadinamuoju „kieto anglies šalutiniu produktu“.

Pastaroji medžiaga, be kita ko, gali būti naudojama rašalui, automobilių padangoms ir plastikui. Pirmadienį „Centrica“ pranešė padidinusi savo „HiiROC“ akcijų paketą iki maždaug 5%.

„Numatoma, kad per bandymą, kuris prasidės 3 m. trečiąjį ketvirtį, ne daugiau kaip trys procentai dujų mišinio gali būti vandenilis, o po projekto laipsniškai padidės iki 2023 procentų“, – sakė Centrica.

„Ilgalaikės perspektyvos vizija yra pereiti prie 100 % vandenilio ir įdiegti panašią technologiją visose dujomis kūrenamose piko jėgainėse.

Tarptautinės energetikos agentūros apibūdintas kaip „įvairiapusis energijos nešiklis“, vandenilis gali būti naudojamas įvairiai ir gali būti naudojamas įvairiose pramonės šakose.

Jis gali būti gaminamas įvairiais būdais. Vienas iš būdų apima elektrolizę, kai elektros srove vanduo padalijamas į deguonį ir vandenilį.

Jei šiame procese naudojama elektros energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, vėjo ar saulės, kai kurie tai vadina „žaliuoju“ arba „atsinaujinančiomis“ vandeniliu.

Šiandien didžioji dalis vandenilio gamybos yra pagrįsta iškastiniu kuru. HiiROC teigia, kad vandeniliui gaminti naudoja procesą, vadinamą termine plazmine elektrolize.

Per pastaruosius kelerius metus didelės įmonės, tokios kaip Centrica, ėmėsi veiksmų vandenilio sektoriuje.

Tik šį mėnesį Madride įsikūrusi energetikos įmonė „Cepsa“ pareiškė, kad bendradarbiaus su Roterdamo uostu „pirmasis žalias vandenilio koridorius tarp Pietų ir Šiaurės Europos“.

Savo pranešime Cepsa teigė, kad įgyvendinus projektą bus sukurta „žalioji vandenilio tiekimo grandinė“ tarp Alchesiraso uosto pietų Ispanijoje ir Roterdamo – Olandijos miesto, kuriame yra didžiausias Europos uostas.

Rugsėjo mėn. Europos Komisija patvirtino iki 5.2 milijardo eurų (maždaug 5.13 milijardo JAV dolerių) valstybės finansavimą vandenilio projektamsAnot jos, šis žingsnis gali atlaisvinti dar 7 milijardus eurų investicijų iš privataus sektoriaus.

ES vykdomoji valdžia pareiškė norinti, kad iki 40 metų ES būtų įrengti 2030 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių.

Praėjusį mėnesį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen per savo kalbą apie Sąjungos padėtį išreiškė paramą vandeniliui.

Komisijos svetainėje išverstose pastabose von der Leyen sakė, kad „vandenilis gali pakeisti Europą. Turime perkelti savo vandenilio ekonomiką iš nišos į mastą.

Savo kalboje von der Leyen taip pat užsiminė apie „2030 m. tikslą kasmet ES pagaminti dešimt milijonų tonų atsinaujinančio vandenilio“.