Kur centriniai bankai išleido skaitmenines valiutas [Infographic]

Kriptovaliutos matė geresnių dienų. Rusijos invazija į Ukrainą sugriovė tikėjimą BitcoinBTC
Kaip saugaus prieglobsčio turtas, o skaitmeninės valiutos kaina liepos pradžioje pasiekė maždaug 18,000 2020 USD už bitkoiną – žemiausia jos vertė nuo XNUMX m. gruodžio mėn. Kitas „blockchain“ turtas, NFT, taip pat netikėtai nukrito nuo malonės, nes vertės labai sumažėjo. kažkada per daug išpopuliarėjusioje rinkoje.

Tačiau kitas požiūris į kriptovaliutą populiarėja visame pasaulyje, tuo pačiu demonstruodamas visiškai kitokį „blockchain“ mokėjimų veidą. Centrinio banko skaitmeninės valiutos, skirtingai nei Bitcoin ir kiti pirmosios kartos kriptovaliutos, yra centralizuotai valdomos vyriausybių taip pat, kaip tradicinės valiutos. Nepaisant to, kad tai yra priešinga decentralizuotų, neatsekamų bitkoinų idėjai, abu valiutos produktai gali naudoti tą pačią „blockchain“ technologiją. Kelios mažos šalys ir (nuo 2021 m. spalio mėn. Nigerija) išleido savo centrinio banko skaitmenines valiutas, o dar kelios tautos ruošiasi įšokti į kitokį kriptovaliutų traukinį.

Remiantis „Atlantic Council“ Centrinio banko skaitmeniniu valiutų sekikliu, oficialios skaitmeninės valiutos buvo išleistos dar anksčiau nei Nigerijoje Karibų jūros regione, įskaitant Bahamus, Grenadą, Dominiką ir Sent Lusiją. Bahamų smėlio doleris buvo pirmasis pasaulyje CBDC, kuris buvo paleistas 2019 m. ir padėjo greitai įsisavinti mažose regiono šalyse.

Nepaisant to, kad 2021 m. balandžio mėn. pateko į plačias antraštes, Kinijos skaitmeninis juanis nepasibaigė bandomuoju etapu praėjus daugiau nei metams nuo jo paleidimo. Kaip ir Nigerija, Kinija jau turi tvirtą skaitmeninių ir mobiliųjų mokėjimų infrastruktūrą. Didelė abiejų šalių gyventojų dalis šoktelėjo nuo atsiskaitymų kortelėmis ir iškart nuo grynųjų pinigų perėjo prie skaitmeninių mokėjimų, kurie sulaukė didžiulio susidomėjimo tarp atitinkamų gyventojų, nesvarbu, ar jie būtų pagrįsti programėlėmis, ar tekstiniais mokėjimais. Besivystančiose šalyse centriniai bankai taip pat atsižvelgia į oficialių skaitmeninių valiutų galimybes pasiekti nebankuojančius gyventojus.

Blockchain stebėjimas?

Kita priežastis, dėl kurios vyriausybės palaiko skaitmenines valiutas, yra duomenų rinkimas. Kinijos atveju valdžios institucijos pareiškė bandomąjį paleidimą, kad garantuos anonimiškumą, tačiau abejonių išlieka. Bet kuriuo atveju duomenys, surinkti apie oficialius „blockchain“ mokėjimus, gali būti vertingi vyriausybėms – nesvarbu, ar jos naudoja anoniminius tyrimus, ar labiau invazinį sekimą, kaip baiminamasi Kinijos atveju.

Kitos šalys, kurios šiuo metu yra bandomajame centrinio banko skaitmeninės valiutos etape, yra Rusija, Tailandas, Indonezija, Pietų Korėja, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija, nors neaišku, kuri programa galėtų tinkamai pradėti veikti. Konkrečius planus paleisti CBDC užfiksavo „Atlantic Council“ sekimo programa Kanadoje, Australijoje, Brazilijoje ir Indijoje.

Skaitmeninis euras taip pat yra kūrimo etape, o bandomasis projektas dalyvaujančiose šalyse planuojamas 2023 m. (kaip matyti diagramoje). Lietuva yra vienintelė euro zonos šalis, turinti savo CBDC projektą – kolekcinę monetą bandomajame etape, o euro zonos šalis Austrija tiria didmeninę „blockchain“ valiutą. Kalbant apie euro zonai nepriklausančias šalis, Švedija nuėjo toliausiai Europoje – antrasis bandomasis skaitmeninės kronos etapas baigėsi šį balandį. Skaitmeninės valiutos bandomasis projektas įvyko 2019 m. Ukrainoje ir, kaip pranešama, darbas su projektu tęsiamas nepaisant karo.

Naudojant CBDC, kiekvienai skaitmeniniu būdu išleistai valiutos vienetui iš apyvartos pašalinama viena fizinė valiuta (arba atimama iš naujos emisijos), kad būtų sukurti specialūs valiutos vienetai, kuriais prekiaujama tik blokų grandinėje.

-

Diagramą sukūrė Statista