Kodėl didžiulis ECB palūkanų padidinimas nepadeda sumuštam eurui?

Kaltinkite dėl energetikos krizės, kuri skatina sparčiai augančią euro zonos infliaciją ir, regis, sukels euro zonos ekonomiką į recesiją.

„Susirūpinimas dėl nuosmukio dėl Europos dujų tiekimo apribojimų ir toliau turėtų būti didesnis už pinigų sugriežtinimo naudą eurui ir tol, kol JAV augimo perspektyvos 2 m. antrąjį pusmetį (antrąjį pusmetį) išliks geresnės “, – pranešime teigė Thierry Wizmanas, „Macquarie“ pasaulio valiutų kursų ir kursų strategas.

euras
EURUSD,
+ 1.06%
nukrito 0.7% iki 0.9949 USD, o tai visai netoli nuo beveik 20 metų žemiausio lygio žemiau 0.99 USD anksčiau šią savaitę.

Silpnas euras tik pablogina infliacijos vaizdą, todėl importuojamos prekės brangsta euro zonos pirkėjams. „Euro nuvertėjimas taip pat padidino infliacijos spaudimą“, – spaudos konferencijoje pažymėjo ECB pirmininkė Christine Lagarde.

Lagarde pabrėžė, kad ECB nesiekia ir nesieks konkretaus euro kurso, tačiau teigė, kad politikos formuotojai pastebėjo valiutos silpnėjimo poveikį ekonomikai.

„Įdomu tai, kad ECB pradeda sutelkti dėmesį į eurą kaip į importuotos infliacijos šaltinį, kai anksčiau buvo netiesiogiai orientuotas į konkurencinį devalvavimą“, – pranešime sakė Sebastienas Galy, vyresnysis „Nordea“ makroekonominis strategas.

Jis sakė, kad euro pakėlimas būtų sunki užduotis ECB, atsižvelgiant į tai, kad JAV ir euro zonos palūkanų normų skirtumas yra per mažas, kad išjudintų rinką, kuri jau „išpūsta“ dėl ilgų statymų doleriais, sakė Galy. .

Iš tiesų, JAV doleris siautėjo prieš pagrindinius konkurentus, šią savaitę Japonijos jenos atžvilgiu jis buvo stipriausias nuo 1998 m.
USDJPY,
-1.38%
ir 35 metų aukščiausią lygį Didžiosios Britanijos svaro atžvilgiu
GBPUSD,
+ 1.21%.

„ECB turi įtikinti rinką, kad ji nori stipraus euro, nepakeliant per daug palūkanų normų. Atsižvelgiant į tai, kad euro lygis iš prigimties yra nestabilus dėl didelių dolerio ilgųjų pozicijų, per keletą mėnesių galime pastebėti staigų nepastovumo padidėjimą, nors artimiausiomis savaitėmis labiau tikėtina, kad prekyba intervalais“, – rašė Galy.

Savo pareiškime ECB valdančioji taryba teigia, kad tikėtina, kad palūkanų normos bus padidintos dėl infliacijos, kuri tebėra „per didelė“ ir „tikėtina, kad ji ilgesnį laiką viršys tikslą“.

Analitikai diskutavo, ar ECB padidins palūkanų normas 50 ar 75 baziniais punktais. Sprendimas reiškia, kad ECB indėlių galimybės palūkanų norma padidės nuo 0% iki 0.75%, o pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma – iki 1.25%, o ribinio skolinimosi galimybės – iki 1.5%. Šis žingsnis yra didžiausias nuo 75 bazinių punktų perkėlimo 1999 m., kuriuo buvo siekiama stabilizuoti tuomet naujai įvestą bendrąją valiutą.

Ketvirtadienio pokytis buvo atliktas po 50 bazinių punktų padidėjimo liepos mėnesį ir atkartoja kitų didžiųjų centrinių bankų, įskaitant JAV federalinį rezervą, judėjimą, kuris vėliau šį mėnesį turėtų pateikti trečiąjį 75 bazinių punktų žingsnį.

„Šiandien priimtu sprendimu akivaizdu, kad ECB atsisakė infliacijos nustatymo ir prognozavimo ir prisijungė prie centrinių bankų grupės, kurios tikslas – sumažinti faktinę infliaciją“, – pranešime sakė Carstenas Bžeskis, ING pasaulinis makroekonomikos vadovas.

Toks sprendimas atspindėjo alternatyvų trūkumą, sakė ekonomistas.

Lieka neaišku, kaip „pinigų politika gali sumažinti infliaciją, kurią daugiausia lemia (išoriniai) pasiūlos veiksniai. Netgi palūkanų normų didinimo įtaka infliacijos lūkesčiams yra neaiški“, – rašė jis. „Tuo pačiu metu šiandienos palūkanų normų kėlimo dydis nenulems, ar euro zonos ekonomika pateks į nuosmukį, taip pat nepadarys nuosmukio daugiau ar mažiau smarkesnio. Bet kokį nuosmukį euro zonoje žiemą lems energijos kainos, o ne palūkanų normos.

Euro zonos infliacija rugpjūtį pasiekė 9.1% ir tikimasi, kad ji dar augs, nes Rusija apriboja energijos tiekimą, reaguodama į Vakarų valstybių įvestas sankcijas po invazijos į Ukrainą.

Savo pareiškime ECB nurodė, kad naujausi duomenys rodo, kad euro zonos ekonomikos augimas labai sulėtėjo, o vėliau šiais metais ir pirmąjį 2023 m. ketvirtį ekonomika sustos.

„Labai aukštos energijos kainos mažina žmonių pajamų perkamąją galią ir, nors tiekimo kliūtys mažėja, jos vis dar riboja ekonominę veiklą. Be to, nepalanki geopolitinė situacija, ypač nepagrįsta Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu, slegia verslo ir vartotojų pasitikėjimą“, – teigia ECB.

ECB darbuotojai smarkiai sumažino ekonomikos augimo prognozes: 2022 m. bendrasis vidaus produktas dabar sieks 3.1%, 0.9 m. – 2023%, o 1.9 m. – 2024%.