Kodėl JAV negali pažaboti pasaulio anglies dvideginio išmetimo

Anksčiau šį mėnesį BP statistinė pasaulio energetikos apžvalga 2022 m buvo išleistas, apimantis energijos duomenis iki 2021 m. Anksčiau pateikiau a duomenų santrauka.

Šiandien noriu sutelkti dėmesį į pasaulines anglies dvideginio emisijos tendencijas.

Prieš metus dėl Covid-19 pandemijos BP pranešė, kad nuo 6 m. iki 2019 m. pasaulinis anglies dioksido kiekis sumažėjo 2021 proc.. Tai buvo didžiausias toks sumažėjimas nuo Antrojo pasaulinio karo. Buvo plačiai tikimasi, kad 2021 m. išmetamųjų teršalų kiekis sugrįš, ir tai įvyko.

Pasauliui atsigaunant po pirmosios Covid-19 bangos, nuo 5.6 m. iki 2020 m. pasaulinis anglies dvideginio išmetimas padidėjo 2021 %. Tai buvo sparčiausias augimo tempas per beveik 50 metų. Išmetamųjų teršalų kiekis buvo tik 0.8 % mažesnis nei visų laikų rekordas, nustatytas 2018 m. Jie šiemet siekia naują visų laikų rekordą, nebent recesija apribos pasaulinį energijos poreikį antrąjį metų pusmetį.

Išsivysčiusių šalių ir besivystančių šalių išmetamo anglies dvideginio kiekis labai skiriasi. 38 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalys narės yra dideles pajamas gaunančios šalys, paprastai laikomos išsivysčiusiomis šalimis. Anglies dioksido išmetimas šiose šalyse mažėjo 15 metų ir yra maždaug tokio paties lygio, koks buvo prieš 35 metus.

Kita vertus, EBPO nepriklausančiose šalyse išaugo anglies dvideginio išmetimas. Yra dvi pagrindinės šio skirtumo priežastys.

Pirma, anglys suvaidino svarbų vaidmenį ankstyvoje EBPO plėtroje, tačiau dabar jos atsisakyta. EBPO nepriklausančios šalys išgyvena panašų plėtros etapą naudodamos anglį, o tai didina jų anglies dvideginio išmetimą.

Antra pagrindinė priežastis yra ta, kad dauguma pasaulio gyventojų gyvena besivystančiose šalyse. Jų gyvenimo lygis kyla, o tai paprastai reiškia, kad didėja energijos suvartojimas. Nors šiose šalyse išmetamų teršalų kiekis vienam gyventojui yra mažas, didelė žmonių populiacija, kuri šiek tiek padidina vienam gyventojui tenkančią emisiją, daro didelį poveikį pasauliniam išmetamųjų teršalų kiekiui.

Tačiau tai yra didelis iššūkis kontroliuojant pasaulio anglies dvideginio išmetimą. Apie 60 % pasaulio gyventojų gyvena Azijos Ramiojo vandenyno regione. Vartojimas vienam gyventojui yra daug mažesnis nei išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tačiau milijardai žmonių, lėtai didėjantis suvartojimas, dešimtmečius buvo varomasis veiksnys, lėmęs didėjantį anglies dvideginio išmetimą.

Nuo 1965 m. anglies dioksido emisija JAV ir ES beveik nepasikeitė. Tačiau Azijos Ramiojo vandenyno regione jie nuolat augo ir 2021 m. pasiekė naują rekordą. Azijos Ramiojo vandenyno išmetamųjų teršalų kiekis dabar yra dvigubai didesnis nei bendras JAV ir ES išmetamų teršalų kiekis.

Tai taip pat ne tik Kinija ir Indija. Kelios Azijos ir Ramiojo vandenyno šalys yra vienos didžiausių anglies dvideginio išmetimų ir yra vienos iš didžiausių išmetamųjų teršalų kiekio augimo lyderių.

Dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie, atrodo, nesupranta, kodėl mes nesprendžiame didėjančio anglies dvideginio išmetimo. Šie grafikai iliustruoja iššūkį.

Nors JAV laikui bėgant į atmosferą išmetė daugiau anglies dvideginio nei bet kuri kita šalis, Kinijai lemta mus pranokti. Štai kodėl JAV negali vienašališkai išspręsti šios problemos, nebent išrastume naujų technologijų, kurios galėtų efektyviai ištraukti anglies dioksidą iš oro ir jį sekvestruoti.

Pasaulinį anglies dvideginio išmetimą pastaruosius 50 metų lėmė Azijos Ramiojo vandenyno regionas, ir nėra jokių ženklų, kad tai lėtėtų. Pasaulis neturi šansų apriboti anglies dioksido išmetimą, nesugalvodamas būdo sustabdyti išmetamųjų teršalų augimą šiose turtingose ​​besivystančiose šalyse.

Šaltinis: https://www.forbes.com/sites/rrapier/2022/07/17/why-the-us-cant-curb-the-worlds-carbon-emissions/