Xi Jinpingo pirminio viešo siūlymo bumas

Lygiagrečioje visatoje „CloudWalk“ galėjo surinkti šimtus milijonų dolerių Honkonge ar Niujorke. Įmonė yra viena iš pirmaujančių pasaulyje veido atpažinimo aprangų: jos technologija gali atpažinti žmones per milisekundes su stulbinamu tikslumu. Tačiau šiuolaikinė geopolitika pastūmėjo ją kita linkme. Amerika skyrė sankcijas įmonei už tariamus žmogaus teisių pažeidimus dėl žinomų ryšių su Kinijos kariuomene. Taigi, užuot įtrauktas į Niujorko nasdaq biržą, „CloudWalk“ pasirinko Šanchajaus žvaigždę „Market“ – biržą, įsteigtą 2019 m., siekiant pritraukti augančias Kinijos technologijų įmones. Nuo debiuto gegužę bendrovės akcijų kaina pakilo penktadaliu.

„CloudWalk“ yra vienas iš šimtų sąrašų, dėl kurių Šanchajaus žvaigždė ir Šendženo „ChiNext“ – dar viena į technologijas orientuota rinka – šiais metais yra pasaulinio pirminio viešo siūlymo (ipos) pagrindas. Įmonės Kinijos biržose surinko 63 mlrd. USD, palyginti su tik 21 mlrd. USD Niujorke ir 6 mlrd. USD Honkonge. Didžiąją dalį pajamų surinko puslaidininkių gamintojai, dirbtinio intelekto ir verslo programinės įrangos startuoliai, robotikos įmonės ir kitos aukščiausios klasės technologijas kuriančios įmonės. Į Pekino vertybinių popierių biržą, kuri praėjusiais metais pradėjo veikti vadovaujant Xi Jinping, Kinijos lyderis.

Iš pirmo žvilgsnio tai rodo, kad pono Xi planas klestinčią technologijų pramonę suderinti su besiplečiančiomis kapitalo rinkomis – dalis didesnių pastangų Kinijai tapti naujos kartos technologijų lydere – tobulėja. Tačiau pažvelkite šiek tiek giliau ir vaizdas bus niūresnis. Valstybinis kapitalas arba komunistų partijos kalba „orientuojamasis kapitalas“ plūsta į akcijų rinkas. Analizuodami 38 didžiausius Kinijos rinkose per pirmuosius tris šių metų ketvirčius, kurie kartu sudaro 242 mlrd. juanių (34 mlrd. USD), arba apie 50% surinktų grynųjų pinigų, nustatė, kad valstybės subjektai skyrė 22% finansavimo. Pernai apžvelgus panašų imties ipos, valstybės kapitalas sudaro mažesnį 14 proc. „CloudWalk“ sandoris yra tipiškas. Valstybiniai investuotojai, įskaitant Šanchajaus miesto vyriausybę, ginklų gamintoją ir vietos valdžios fondus, įsigijo daugiau nei 500 mln. juanių už kiek mažiau nei trečdalį bendrovės akcijų.

Nors Kinijos kapitalo rinkoms vis labiau vadovauja komunistų partija, bumas turi ir kitų priežasčių. Kai kurie stebėtojai mato tik novatoriškų įmonių, tenkinančių paklausą iš nepastovių kapitalo rinkų, antplūdį. Nicolas Aguzinas, Honkongo vertybinių popierių biržos vadovas, technologinių akcijų bangą pavadino „didžiuoju finansų sprogimu“. Valstybinė Kinijos žiniasklaida taip pat pabrėžia įtampą su Amerika. Kelios Kinijos technologijų įmonės, be „CloudWalk“, buvo nubaustos sankcijomis. Šiais metais Niujorko rinkos buvo visiškai uždarytos Kinijos įmonėms (nors yra požymių, kad padėtis pradeda gerėti).

Tuo tarpu Kinijos reguliavimo režimas tapo draugiškesnis. Ne taip seniai naujiems įrašams prireikė sudėtingų peržiūrų. Tai lėmė atsilikimą, kartais siekiantį tūkstančius įmonių, ir neleido privataus kapitalo investuotojams pasitraukti iš investicijų. Nauja sistema, išbandyta Star ir ChiNext biržose, vėliau šiais metais bus pristatyta kitiems. Tai labiau atitinka tarptautinius standartus, nustato reikalavimus sąrašams, tačiau atsisako sunkių patikrinimų. Taip pat pagerėjo likvidumas ir stabilumas. Per pastaruosius penkerius metus reformos paskatino investicijų profesionalumą. Kinijos biržose sumažinta nepastovi mažmeninė prekyba. Visa tai atitinka viešai išdėstytą pono Xi viziją, į kurią finansų rinkos yra laisvesnės nuo kišimosi ir veikia labiau kaip Amerikoje.

Tačiau vargu ar galima ignoruoti valstybės pinigų antplūdį. Nors dalis grynųjų pinigų gaunama iš draudikų ir pensijų fondų, didžioji dalis gaunama iš vyriausybės remiamų fondų, kurių užduotis yra investuoti viešosiose ir privačiose rinkose, dažnai remiant tam tikras pramonės šakas, pavyzdžiui, puslaidininkių ar pramoninių robotų gamintojus. Kaip pažymi Ngoras Luongas iš Saugumo ir naujų technologijų centro, ekspertų grupės, šie pinigai rodo kitiems investuotojams, kurios įmonės yra vertos finansavimo, o tai reiškia, kad jie turi papildomo svorio.

Valstybės pinigų panaudojimas privačioms investicijoms nukreipti – iš privačių į viešąsias rinkas išplitęs požiūris. 2015–2021 m. vyriausybės remiami privataus kapitalo fondai surinko daugiau nei 7 trilijonus juanių. Ankstyvosiose stadijose valstybės kapitalą imanti įmonė vėliau tampa patrauklesnė privatiems investuotojams, nes tai rodo, kad įmonė atitinka oficialią inovacijų viziją. Šios įmonės dažnai gauna naudos iš kitų formų vyriausybės pagalbos, įskaitant mokesčių lengvatas, pigesnę nuomą ir mažesnę biurokratiją. Lygiai taip pat, užsitikrinus valstybės remiamus investuotojus į IPO, dabar galima sudaryti arba nutraukti sandorius. Pasak bankininko, dirbančio su Kinijos „ipos“, tai reiškia, kad politikos formuotojai vis sėkmingiau nukreipia privatų kapitalą į pramonės šakas, kurioms jie nori teikti pirmenybę.

Įmonės, susijusios su technologijomis, kurias politikos formuotojai laiko svarbiomis, dabar gali gauti valstybės kapitalą per visą savo gyvavimo ciklą. Paimkite „Loongson“, Pekine įsikūrusią puslaidininkių įmonę, kuri kuria centrinius procesorius. Daugumą bendrovės akcijų turi jos įkūrėjas Hu Weiwu. Tačiau įmonė buvo įkurta 2008 m. su Kinijos mokslų akademijos ir Pekino miesto valdžios kapitalu. Valstybinės lėšos, įskaitant puslaidininkių rėmėją, kuris investavo 200 milijardų juanių, pastaraisiais metais subsidijuodavo Loongsoną, nepaisant jo privačios nuosavybės. Kai šiais metais įmonei tapo žinoma, valstybiniai investuotojai sukaupė akcijų akcijų ir supirko mažiausiai 10 proc.

Tokios investicijos yra ne tik palankių pramonės šakų skatinimas. Pareigūnai jau kurį laiką siunčia žinią apie valstybinio kapitalo svarbą rinkoje, pažymi Pan Fenghua iš Pekino normalaus universiteto. Praėjusiais metais reguliuotojai pradėjo kalbėti apie „netvarkingą kapitalo plėtrą“, kuri tariamai sukėlė ekonominį disbalansą. Laisvosios rinkos kapitalas atnešė daug negalavimų, teigiama neseniai valstybinio laikraščio vedamajame straipsnyje. Tai yra didėjantis turto atotrūkis, aplinkos problemos, finansinė rizika ir monopolija. Socialistinėje rinkos ekonomikoje, tokioje kaip Kinija, kapitalas turi vadovautis komunistų partija.

Kadangi tiek daug įmonių ėmėsi valstybės investicijų, investuotojai dabar turi arba nusipirkti partijos planą, arba likti nuošalyje, sako investicijų vadovas iš Šanchajaus. Vakarėlio plano pirkimas gali būti nepatrauklus pasiūlymas. Dar prieš tai, kai vyriausybė pradėjo vaidinti didesnį vaidmenį, Kinijos rinkos buvo prastesnės. Be kelių sparčių pakilimų ir nuosmukių, pagrindiniai Kinijos akcijų indeksai per pastarąjį dešimtmetį beveik nepaaugo. Maždaug 27 % įmonių, kurios 2019–2021 m. buvo paskelbtos žvaigždutėmis, dabar prekiauja mažesne nei jų ipo kaina. Šis skaičius išaugo iki 44 % tarp tų, kurie buvo išvardyti neseniai, nes į rinką pasipildė valstybės kapitalas. Pekino vertybinių popierių biržoje, pono Xi idėja, ji pasiekia niūrų 60 proc.

Šanchajus ir Šendženas galėjo tapti pirmaujančiomis pasauliniu mastu, skirtu „tech ipos“, tačiau jie tai padarė turėdami nepaprastai mažą pasaulinį kapitalą. Dėl nerimo dėl drakoniškų Kinijos COVID-19 taisyklių ir šlubuojanti nekilnojamojo turto rinka, užsienio investuotojų būriai paliko šalį. Tarptautinių finansų instituto, prekybos asociacijos, duomenimis, vien spalio mėnesį iš šalies akcijų rinkų išplaukė 7.6 mlrd. USD grynojo tarptautinio kapitalo. Rinkos pakilimas Niujorke ir Honkonge paprastai pritraukia protingą kapitalą iš įvairių pasaulio investuotojų. Priešingai, pono Xi didysis sprogimas atrodo skausmingai izoliuotas. Jis mano, kad valstybė gali atlikti užsienio finansininkų vaidmenį. Tai, švelniai tariant, drąsus eksperimentas.

© „The Economist Newspaper Limited“, 2022 m. Visos teisės saugomos.

Iš „The Economist“, išleista pagal licenciją. Originalų turinį galima rasti adresu https://www.economist.com/finance-and-economics/2022/11/22/xi-jinpings-initial-public-offering-boom