Europos Parlamentas patvirtino Duomenų įstatymą, pagal kurį reikalaujama, kad išmaniosiose sutartyse būtų stabdomi jungikliai

Europos Parlamentas kovo 14 d. priėmė Duomenų įstatymą. Išsamus įstatymo projektas buvo skirtas „paskatinti naujoves pašalinant kliūtis, trukdančias prieiti prie pramonės duomenų“. Tarp jo nuostatų yra straipsnis, kuriame reikalaujama, kad išmaniosios sutartys būtų keičiamos. 

Teisės aktuose nustatytos taisyklės, kaip sąžiningai dalytis duomenimis, sukurtais naudojant „susijusius produktus ar susijusias paslaugas“, pvz., daiktų internetą ir „pramonines mašinas“. Aštuoniasdešimt procentų sugeneruotų pramoninių duomenų niekada nenaudojami, pažymima Europos Parlamento pareiškime, ir šis aktas paskatintų daugiau naudoti šiuos išteklius algoritmams mokyti ir sumažinti įrenginių remonto kainas.

Įstatyme numatytos nuostatos, skirtos apsaugoti komercines paslaptis ir išvengti neteisėto duomenų perdavimo, nustatyti reikalavimai šalių, siūlančių dalintis duomenis, išmaniosioms sutartims, įskaitant „saugų nutraukimą ir pertraukimą“.

„Išmanioji sutartis apima vidines funkcijas, kurios gali iš naujo nustatyti sutartį arba nurodyti sutarčiai sustabdyti arba nutraukti veiklą; […] Ypač reikėtų įvertinti, kokiomis sąlygomis nutraukimas ar nutraukimas be sutikimo turėtų būti leistinas.

Įstatymas taip pat suteikė intelektualiosioms sutartims vienodą apsaugą su kitomis sutarčių formomis.

Ekspertai nustatė keletą teisės aktų problemų. „OpenZeppelin“ sprendimų architektūros vadovas Michaelas Lewellenas pakomentavo „Cointelegraph“ pateiktame pranešime:

„Įtraukus žudymo jungiklį, pažeidžiamos nekintamumo garantijos ir atsiranda gedimo taškas, nes kažkas turi valdyti tokio užmušimo jungiklio naudojimą. […] Daugelis išmaniųjų sutarčių, tokių kaip „Uniswap“, neturi šios „žuldymo perjungimo“ galimybės.

Susijęs: FTX įrodo, kad MiCA turėtų būti priimtas greitai, pareigūnai sako Europos Parlamento komitetui

Prof. Thibault Schrepel iš Vrije Universiteit Amsterdam tviteryje teigė, kad šis aktas „kelia pavojaus sumaniosioms sutartims tiek, kad niekas negali numatyti“, ir nurodė teisinio neapibrėžtumo šaltinius. Visų pirma jis nustatė, kad jame nenurodyta, kas gali sustabdyti ar nutraukti išmaniąją sutartį.

Įstatymo projektas priimtas 500 ir 23 balsų persvara, 110 susilaikiusių. Dabar parlamento nariai derėsis dėl galutinės įstatymo formos su Europos Vadovų Taryba ir atskiromis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis.