Pirmasis eksperimentas su skaitmenine Turkijos lira buvo sėkmingas, o Turkijos centrinio banko (TCMB) pareigūnai išreiškė didelį pasitenkinimą bandymo rezultatais.
Akivaizdu, kad bandymai buvo susiję su mokėjimais naudojant skaitmenines liras, ir nors pirmasis bandymas, atrodo, buvo sėkmingas, bus dar daugiau, bent iki 2023 m. pirmojo ketvirčio, o rezultatais bus dalijamasi su visuomene galutinėse vertinimo ataskaitose.
Centrinio banko ambicingas Turkijos liros projektas
Pirmosios mokėjimo operacijos Turkijos skaitmeniniame tinkle sėkmingai įvykdytos; bandymai bus tęsiami.
Išplatintame pranešime spaudai Turkijos centrinis bankas paaiškino:
„CBRT išplės platformą, kad būtų galima įdiegti skaitmeninę Turkijos lirą, įtraukdama pasirinktus bankus ir finansinių technologijų įmones, ir atskleis pažangius bandomojo tyrimo etapus, kurie leis toliau plėsti dalyvavimą.
Kitą 2023 m. ketvirtį Turkijos centrinis bankas ketinama įtraukti bankus ir finansų įmones, plečiant dalyvavimą. Bandymai bus tęsiami sudėtingesniais etapais, konfigūruojant tam tikras sritis, tokias kaip apskaitos technologijų naudojimas mokėjimo sistemose ir integravimas į momentinio mokėjimo metodus.
Skaitmeninis identifikavimas yra svarbiausias projekto tikslas, todėl 2023 m. prioritetas bus Turkijos skaitmeninės valiutos ekonominės ir teisinės sistemos išbandymas.
Infliacija buvo viena didžiausių Turkijos ekonomikos problemų. Prezidentas R. T. Erdoganas ir Turkijos žmonės laukia, kol infliacija pradės kristi, JAV dolerio kursui Turkijos liros atžvilgiu kylant vis aukščiau.
Atsižvelgdamas į didėjančią pasaulinės paklausos riziką, komitetas įvertino, kad dabartinė orientacinė palūkanų norma yra tinkama, todėl užbaigė rugpjūtį prasidėjusį palūkanų mažinimo ciklą.
Banko ataskaitos yra pagrįstos naujausiais lapkričio mėnesio infliacijos duomenimis, kurie, vertinant pagal tendencijas, rodė kainų kritimą nuo 85.5% spalį iki 84.39% 2023 metų pradžioje.
Skaitmenizuoti savo valiutą siekia ne tik Turkija
Atsižvelgiant į pastarųjų metų populiarumą Bitcoin ir kitų kriptovaliutų, buvo labai nuspėjama, kad visų pasaulio šalių centriniai bankai pradėjo tyrinėti skaitmeninių valiutų sampratą.
Tarptautinių atsiskaitymų banko (BIS) duomenimis, 80 % bankų visame pasaulyje svarsto arba jau planuoja tirti ir plėtoti savo valiutas į skaitmenines versijas, o 40 % jau yra testavimo etape.
Pavyzdžiui, Japonijos centrinis bankas pradės bandyti skaitmeninę jeną 2023 m. pavasarį, įtraukdamas vartotojus ir privačiojo sektoriaus įmones. Šiuo metu Japonijos centrinis bankas (BoJ) yra pagrindinio funkcionalumo testavimo etape; Azijos tauta dar nepasirengusi tikram eksperimentiniam etapui.
Šis projektas yra ambicingas ir atrodo labai panašus į Kinijos, skirtumas yra tas, kad Kinijos skaitmeninė valiuta nenaudoja blokų grandinės, o Japonijos planuojama tai turėtų daryti. Tačiau Japonijos centrinio banko vadovas patikslino, kad norint atlikti tokią operaciją, jam pirmiausia reikia nacionalinio sutarimo.
Kinijoje padėtis visai kitokia; nebėra eksperimentinis skaitmeninės valiutos etapas, kuris jau buvo paleistas, bet mes esame prieauginiame etape. Tiesą sakant, Kinijos Liaudies centrinis bankas (PBoC) bando padidinti skaitmeninio juanio naudojimą. Tai daroma nuolat atnaujindama programą su papildomomis funkcijomis, dovanomis ir kvietimais. Pavyzdžiui, viena neseniai pristatyta funkcija yra meniu, leidžiantis vartotojams keistis dovanomis grynaisiais; meniu šios dovanos pavaizduotos „raudonais vokais“, tipišku Kinijos kultūros papročiu.
Siekiant pašalinti grynuosius pinigus, nauji su skaitmeninėmis valiutomis susiję pokyčiai taip pat atkeliauja iš Afrikos, ypač iš Nigerijos; iš tiesų, Afrikos tauta pradėjo eNaira. Skaitmenine valiuta siekiama panaikinti banknotus ir monetas daugiausiai gyventojų turinčioje Afrikos šalyje.
Yra daug viešų naujienų, kurias galima pasiekti norint sužinoti daugiau apie įvairius projektus, kuriuose dalyvauja įvairios pasaulio šalys, naudojant skaitmenines valiutas. Apie su tuo susijusių projektų pradžią paskelbė ir JAV, Anglija bei Australija.
Tas pats pasakytina apie Kazachstaną, kuris jau paskelbė apie skaitmeninės valiutos įdiegimą dar 2023 m., o integracija bus palaipsniui per ateinančius 3 metus.
Nors atrodo, kad Centrinės Amerikos ir Europos šalys elgiasi lengvabūdiškai, atidžiai apsvarsčius, kokius sprendimus reikia priimti šiuo klausimu, kylančios ekonomikos šalys ryžtingai pereina prie skaitmeninių valstybinių valiutų.
Motyvacijos aiškios, skaitmeninė valiuta skatintų didelės dalies gyventojų įtraukimą į finansų pasaulį. Be to, grynieji pinigai pamažu nyksta, o skaitmeniniai mokėjimai vyksta per privačias sistemas, todėl skaitmeninė valiuta šį perėjimą padarys pasenusi.
Eksperimentai su skaitmenine valiuta juda į priekį, tikimasi, kad Europa (tiksliau euro zonos šalys) remsis šia patirtimi ir nevėlu.
Šaltinis: https://en.cryptonomist.ch/2023/01/15/first-experiments-digital-turkish-lira/