9 geriausių visų laikų kiberpanko filmų

Kiberpanko filmai yra mokslinės fantastikos porūšis, atsiradęs devintajame dešimtmetyje. Paprastai jie vyksta a distopinė ateitis, dažnai mieste, kuriam būdingos aukštosios technologijos, pažangios technologijos ir socialinė santvarka.

Jie dažnai pasižymi pažangiomis dirbtinio intelekto formomis, virtuali realybė, ir kibernetiškai patobulinti personažai ir pasauliai. Istorijose dažnai pagrindinis dėmesys skiriamas technologijų ir žmonijos sankirtai ir paprastai vaizduojama visuomenė, kurioje ribos tarp žmogaus ir mašinos yra neryškios, o vyriausybių, korporacijų ir asmenų galios dinamika nuolat kinta.

Kiberpanko filmai yra žinomi dėl savo unikalaus vaizdo stiliaus, sudėtingų personažų ir susimąstyti skatinančių istorijų, kuriose tyrinėjamas technologijų poveikis žmonijai ir sparčiai besivystančio pasaulio pasekmės.

Štai devyni geriausi kiberpanko filmai, galintys visą gyvenimą sudominti šiuo žanru:

„Blade Runner“ (1982)

Bėgantis skustuvo ašmenimis yra 1982 m. mokslinės fantastikos filmas, kurį režisavo Ridley Scott ir kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Harrisonas Fordas. Filmo veiksmas vyksta distopinėje ateityje, kai genetiškai modifikuoti humanoidai, vadinami replikantais, naudojami pavojingam ar niekšiškam darbui Žemėje ir už jos ribų esančiose kolonijose.

Istorija seka „Bėgio ašmenimis“, vardu Dekardas (Ford), kuriam pavesta sumedžioti ir „išleisti“ nesąžiningus replikantus. Filme nagrinėjamos žmonijos, tapatybės ir žmogaus bei mašinos sankirtos temos.

Filmo vizualizacija ir nykstančio, neoninėmis šviesomis apšviesto Los Andželo vaizdavimas tapo ikonišku, o nuo tada jis tapo kultine klasika ir lemiamu kiberpanko žanro filmu. Jis taip pat laikomas vienu geriausių kada nors sukurtų mokslinės fantastikos filmų ir turi ilgalaikį poveikį mokslinės fantastikos filmų kūrimui.

Matrica (1999)

Matrica yra 1999 m. mokslinės fantastikos filmas, kurį režisavo Wachowskis ir kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Keanu Reevesas. Filmo veiksmas vyksta distopinėje ateityje, kai žmonija yra įstrigusi imituotoje realybėje, kurią sukuria jautrios mašinos, siekdamos nuraminti ir pavergti juos, o jų kūnai naudojami kaip energijos šaltinis.

Istorija pasakoja apie Neo (Reeves), įsilaužėlį, kuris atranda tiesą apie Matricą ir prisijungia prie maišto prieš mašinas, vadovaujamas Morfėjaus (Laurence'as Fishburne'as) ir Trinity (Carrie-Anne Moss).

Filmas nagrinėja virtualios realybės, dirbtinio intelekto ir maišto temas ir sukėlė revoliuciją veiksmo žanre, naudodamas specialiuosius „bullet time“ efektus ir laidų-fu choreografiją. Nuo tada jis tapo kultūros reiškiniu ir padarė didelę įtaką populiariajai kultūrai.

Akira (1988 m.)

akira yra 1988 m. anime filmas, kurį režisavo Katsuhiro Otomo. Filmas vyksta postapokaliptinėje Tokijo versijoje, pavadintoje Neo-Tokyo, praėjus 31 metams po to, kai miestą sunaikino paslaptingas sprogimas. Istorija pasakoja apie baikerių, vardu Kaneda, ir jo draugą Tetsuo, kuris po motociklo avarijos įgyja galingų psichinių sugebėjimų.

Filme nagrinėjamos galios, technologijų ir tapatybės temos, nes Tetsuo sugebėjimai tampa nevaldomi ir grasina sunaikinti miestą. Animacija ir pasakojimas filme „Akira“ laikomi novatoriškais ir plačiai laikomi vienu geriausių visų laikų anime filmų ir kiberpanko žanro filmu. Filmas taip pat turėjo įtakos Vakarų animacijai, komiksams ir kinui.

„Ghost in the Shell“ (1995 m.)

Kitas ikoninis anime filmas, režisuotas Mamoru Oshii, Vaiduoklis su lukštais nagrinėja dirbtinio intelekto, sąmonės ir žmonijos prigimties temas. Filmo veiksmas vyksta ateityje, kai žmonija tapo labai kiborgazuota ir seka kiborgų kovos su kiberteroristais lauko vadą ir Viešojo saugumo skyriaus 9 lyderį Motoko Kusanagi ir jos komandą, kai jie medžioja paslaptingą įsilaužėlį, žinomą kaip „Lėlių meistras“.

Animacija ir pasakojimas Vaiduoklis su lukštais yra plačiai laikomi vienais geriausių anime ir yra laikomi kiberpanko žanro klasika. Filmas taip pat turėjo įtakos Vakarų animacijai, komiksams ir kinui ir buvo pritaikytas kelioms kitoms žiniasklaidos formoms.

„Neuromancer“ (1984 m.)

Neuromancer yra Williamo Gibsono mokslinės fantastikos romanas, išleistas 1984 m. Tai viena žinomiausių ir įtakingiausių kiberpanko žanro knygų, jungiančių mokslinės fantastikos ir noir fantastikos elementus.

Istorija vyksta distopinėje ateityje, kai pasaulyje dominuoja galingos korporacijos, ir pasakojama apie nusistovėjusio įsilaužėlio, vardu Case, nuotykius, kurį paslaptinga figūra, vadinama Wintermute, įdarbina, kad padarytų didžiausią įsilaužimą. Romane gvildenamos dirbtinio intelekto, virtualios realybės ir ribos tarp žmonių ir mašinų suliejimo temos.

Terminatorius (1984)

Terminatorius yra 1984 m. mokslinės fantastikos filmas, kurį režisavo Jamesas Cameronas, o parašė Cameron ir Gale Anne Hurd. Filme Arnoldas Schwarzeneggeris vaidina titulinį „Terminatorių“, kiborgų žudiką, išsiųstą laiku atgal, kad nužudytų Sarah Connor (Linda Hamilton), būsimo pasipriešinimo prieš „Skynet“ lyderio motiną, dirbtinį intelektą, kuris suvokia save ir pradeda branduolinį ginklą. karas.

Michaelas Biehnas vaidina Kyle'ą Reese'ą, ateities kareivį, išsiųstą laiku atgal, kad apsaugotų Sarą. Filmas nagrinėja kelionių laiku koncepciją ir galimybę mašinoms suvokti save ir atsigręžti prieš žmoniją. Jis laikomas klasika ir pagimdė daugybę tęsinių bei atkarpų.

„RoboCop“ (1987 m.)

RoboCop yra mokslinės fantastikos veiksmo filmas, kurį režisavo Paulas Verhoevenas, o parašė Edwardas Neumeier ir Michaelas Mineris. Filmo veiksmas vyksta netolimoje ateityje nusikaltimų apimtame Detroite, Mičigano valstijoje, kur žiauriai nužudomas policijos pareigūnas Aleksas Merfis (Peteris Welleris), o vėliau prikeliamas kaip kiborgas policijos pareigūnas RoboCop.

Filme gvildenamos nusikalstamumo, korupcijos ir ribos tarp žmogaus ir mašinos išryškinimo temos. „RoboCop“ yra užprogramuotas trimis pagrindinėmis direktyvomis: tarnauti visuomenės pasitikėjimui, apsaugoti nekaltuosius ir laikytis įstatymų. Filmas sulaukė tiek komercinės, tiek kritinės sėkmės ir nuo tada sukūrė franšizę, apimančią kelis tęsinius, televizijos serialus ir paleidimą iš naujo.

Tronas (1982)

Tron yra 1982 m. mokslinės fantastikos filmas, kurį režisavo Stevenas Lisbergeris, o parašė Lisbergeris ir Bonnie MacBird. Filme vaidina Jeffas Bridgesas kaip Kevinas Flynnas, kompiuterių programuotojas, įstrigęs kompiuteriu sukurtame virtualiame pasaulyje, pavadintame „Tinklelis“.

Patekęs į vidų, jis turi varžytis gladiatorių žaidimuose, kad pabėgtų. Filme nagrinėjamos technologijų ir dirbtinis intelektas ir virtualaus pasaulio, egzistuojančio kompiuterinėje sistemoje, samprata.

„Tron“ buvo kasos nusivylimas, tačiau vėliau jis tapo kultine klasika, kuriai priskiriami novatoriški kompiuteriniai vaizdai ir turėjo įtakos kiberpanko žanro raidai. Taip pat atsirado franšizė, kurią sudaro keli tęsiniai, animacinis serialas „Disney XD“ ir paleidimas iš naujo.

Bendras prisiminimas (1990 m.)

Total Recall Režisierius Paulas Verhoevenas, o parašė Ronaldas Shusettas, Danas O'Bannonas ir Gary Goldmanas. Jame Arnoldas Schwarzeneggeris vaidina Douglasą Quaidą, statybininką, kuris pradeda įtarti, kad jo gyvenimas nėra toks, kaip atrodo, ir kad jo prisiminimai apie praeitį galėjo būti implantuoti.

Filmas sukurtas pagal Philipo K. Dicko istoriją Mes galime tai prisiminti didmeninei prekybai ir tyrinėja tikrovės prigimtį bei kintančių prisiminimų pasekmes. Filmo veiksmas vyksta ateityje, kai Žemė patiria didelį perteklinį gyventojų skaičių, o žmonės ieško pabėgimo keliaudami į koloniją Marse. Kritikai gyrė filmo specialiuosius efektus, veiksmo sekas ir pasirodymus, todėl jis sulaukė komercinės sėkmės – visame pasaulyje uždirbo daugiau nei 261 mln.