Sąlygos subrendusios giliam lokių rinkai

Tas pasitikėjimas jau silpnas. Nuotaikų apklausos rodo fondų valdytojų (tyrė Bank of America), privačių investuotojų (Amerikos individualių investuotojų asociacija) ir finansų informacinius biuletenius (Investors Intelligence) jau adresu 2020 m. kovo mėn. lygiai atsargumo dėl akcijų. Pasirinkimai, apsaugantys nuo rinkos kritimo, taip pat nebuvo tokie populiarūs nuo tada. Ir vartotojų nuotaikos, kaip matavo Mičigano universitetas, iš tikrųjų yra blogesnis nei tada.

2020 metais to pakako, nes išsigando ir centriniai bankininkai bei politikai. Kai jie įžengė tai padėjo investuotojams pamatyti, kad su vyriausybės parama įmonės galėtų tai padaryti.

Šį kartą centrinių bankininkų gąsdina ne krintančios rinkos ar ekonominės perspektyvos, bet pagal infliaciją. Žinoma, jei finansų sistemoje kas nors iš esmės nutrūks, jie vėl sutelks dėmesį į finansus, o nuosmukis gali paskatinti juos permąstyti palūkanų didinimą. Tačiau kol kas infliacija reiškia, kad mažėjančios akcijų kainos yra tik šalutinis griežtesnės pinigų politikos poveikis, o ne priežastis remtis „Fed put“ ir gelbėti investuotojus.

20% kritimo nėra nieko stebuklingo, įprastas meškų rinkos apibrėžimas. Tačiau tai išauga daug: per pastaruosius 40 metų S&P 500 dugną pasiekė keturis kartus – nuo ​​didžiausio iki žemiausio lygio – 20, 1990, 1998 ir 2011 metais. Dar keturis kartus patyrė daug didesnių nuostolių, nes įsivyravo tikra panika.

Bendras 20% kritimo veiksnys buvo Federalinis rezervas. Kiekvieną kartą, kai centrinis bankas sušvelnino pinigų politiką, rinka pasiekdavo dugną, o akcijų rinkos kritimas galbūt padėtų Fed žiūrėti į grėsmes rimčiau, nei galėtų kitu atveju.

Man rūpi, kad šis laikas gali būti panašus į 1973–1974 m. Kaip ir tada, pagrindinis šalies rūpestis yra infliacija dėl su karu susijusios problemos naftos kainos šokas. Kaip ir tada, infliacinis šokas įsivyravo, kai FED palūkanų normos buvo per žemos, atsižvelgiant į politinių paskatų ekonomiką mastą. Kaip ir anuomet, palankiausios akcijos – „Nifty Fifty“, dabar – FANGS ir susiję akronimai – ankstesniais metais išaugo.

Svarbiausia, kad 1974 m. Fed toliau kėlė palūkanų normas, net kai įsitvirtino nuosmukis, nes bėgo pasivyti infliaciją. Rezultatas buvo siaubinga meškų rinka, įsiterpusi į sielą griaunančius laikinus mitingus, du po 10%, du po 8%, o du po 7%, kiekvienas užgeso. Prireikė 20 mėnesių, kol buvo pasiektas žemiausis lygis – neatsitiktinai, kai Fed pagaliau pradėjo rimtai mažinti palūkanų normas.

Iki šiol šis laikas nebuvo toks blogas akcijoms, ypač dėl to, kad ekonomika nėra nuosmukio. Jei infliacija sumažės, FED nereikės kelti palūkanų tiek, kiek nurodė, o tai būtų didelė palaima labiausiai nukentėjusioms akcijoms.

Vis dar tikiuosi, kad ekonomika pasirodys atspari, nors praeis daug laiko, kol žinosime pakankamai, kad galėtume tai padaryti. Tačiau iš tikrųjų paprastai, po to, kai atsargos per dvejus metus padidėjo daugiau nei dvigubai, rinka sumažėjo daugiau nei 20 % atrodo visiškai tikėtina.

Rašykite Jamesui Mackintoshui adresu [apsaugotas el. paštu]